2019 liepos 17 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Juros periodo atodanga

Ventos upės slėnio šlaituose ir Jurakalnio griovoje yra 9 juros periodo uolienų atodangos. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

A. Martyšiaus kaimo turizmo sodyba

Kaimo turizmo sodyba „Svajoklių slėnis“

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti.

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Monografija „Papilė"

 

        Besirengiant paminėti Papilės miestelio 750 metų jubiliejų, trečius metus nuo įsteigimo skaičiuojantis rėmimo fondas, jo valdyba su administratoriumi Antanu Vaičiumi, pradėjo kurti planus, kaip šią datą derėtų įamžinti. Sukakčiai labiausiai tiko knyga apie Papilę. Sumanymas išleisti nedidelės apimties (apie 300 psl.) knygą, pasitelkus vietos lituanistus, istorijos mokytojus ir ŠU doc. Ritą Trimonienę, išaugo į labai didelį „Valsčių serijos" dvitomį.

         2001 m. fondo administratorius Antanas Vaičius ir valdybos narys Rimvydas Strigūnas „Versmės" leidykloje su jos vadovu Petru Jonušu sutarė dėl bendro projekto „Papilė". Projektui pritarė fondo valdyba, miestelio bendruomenė. Tų pačių metų lapkričio mėnesį pasirašyta sutartis su „Versmės" leidykla dėl 800-1000 puslapių knygos išleidimo 2003 metais. Sutarties suma - 45 tūks. Lt. Paramos knygai kreiptasi į visus papilėniškius, kraštiečius, verslo žmones. Buvo reikalinga finansinė parama, o taip pat medžiaga knygai: nuotraukos, dokumentai, pasakojimai. Tam tikslui 2002 metų vasarą  vyko ekspedicija, kurios metu mokslininkai ir studentai rinko medžiagą  lankydami seniūnijos gyventojus.

         2003 metais rugsėjį, minint miestelio 750 metų jubiliejų įvyko įsimintina šventė ir mokslinė konferencija, kurios metu pranešimus skaitė mokslininkai ir knygos autoriai A. Gaigalas, R. Trimonienė, B. SalatkienėA. Ragauskas ir kt. Deja, knyga tais metais nespėta išleisti.

         Redaguojant knygą „Papilė", jos autoriai suprato, kad į vieną tomą visa surinkta medžiaga tikrai netilps, todėl, kai prieš pasirodant knygai, vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė pranešė, jog knyga išeis 2-iem tomais, rėmimo fondo valdybai buvo lengvas šokas. Pirmiausia, todėl, kad projektas, savaime suprantama, turės tęstis iki galo, o svarbiausia, kad tai pareikalaus papildomai nemažai lėšų, kurių fondas tuo metu neturėjo.

         Po „Papilės" I-osios dalies pristatymo šventės atsikvėpti nebuvo kada, reikėjo vėl telkti kraštiečius ir papilėniškius surinkti reikalingą 56 tūkst litų sumą, kad galėtume išleisti 2-ąjį tomą.

         Iš viso knygai išleisti reikėjo surinkti 101 tūkst. Lt. Gautas finansavimas iš parengtų projektų LR Kultūros ir sporto rėmimo fondui, LR Kultūros ministerijai, LR Žemės ūkio ministerijai, Bendradarbiaujančių Nyderlandų fondams. Taip pat gauta lėšų iš LR valstybės rezervo, Akmenės rajono savivaldybės, o visą likusią dalį aukojo įvairios įmonės, įstaigos ir pavieniai asmenys, kurių priskaičiuojama virš 80.

         2-jų tomų, 3-jų dalių monografijoje (1523 psl.), pateikiami 96 autorių  parašyti 127 straipsniai, iš kurių 16 yra aprobuoti Mokslų darbų komisijos kaip moksliniai darbai. Knygos vyriausioji redaktorė - Vida Girininkienė, redaktoriai: Petras Jonušas, Povilas Kriščiūnas, Vacys Milius, Kazys Morkūnas Daiva Vyčinienė, Juozas Pabrėža, Leopoldas Rozga.

Monografijoje yra 7 skyriai: Gamta, Istorija, Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės, Lokaliniai tyrimai (2005-2006 m..

         „Papilė" - vienuoliktoji „Valsčių serijos" knyga ir pirmoji knyga, susidedanti iš trijų dalių.

         Knygoje paminėti rėmėjai, kurių dėka pavyko išleisti rašytinį „paminklą" Papilės kraštui ir jo žmonėms. Visiems Fondo rėmėjams ošia gražus vardinis ąžuolynas, pačių rėmėjų rankomis pradėtas sodinti 2003 metų balandžio 12 d.

 

    Iš  LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠČIO  "MOKSLO LIETUVA"

Skirta Papilei ir jos žmonėms (1)

Pristatant „Versmės

Vilniaus mokytojų namuose kovo 30-balandžio 1 d. vykusiame Knygų pavasaryje buvo surengta konferencija ir diskusija Lokalios bendruomenės tyrimai ir perspektyvos. Buvo pristatytos naujausios Versmės leidyklos knygos iš serijos Lietuvos valsčiai, šios leidyklos pradėtų leisti Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų pirmieji rinkiniai Gamta ir Archeologija, taip pat 2006 m. Lietuvos mokslo premijos laureatės etnologės prof. Irenos Reginos Merkienės parengtas leidinys Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai.

Renginyje kalbėjo arba skaitė pranešimus Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas, monografijų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų rinkinio Archeologija vyriausiasis redaktorius archeologas dr. Gintautas Zabiela, dar tik pasirodysiančių mokslo darbų vyriausieji redaktoriai dr. Artūras Judžentis (Kalba), serijos Lietuvos valsčiai Mokslo darbų komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (Etnologija), etnologai dr. Žilvitis Šaknys ir prof. Libertas Klimka, archeologas dr. Manvydas Vitkūnas, Estijos lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Valerija Šležaitė-Põllupüü, Papilės seniūnas Antanas Vaičius ir kiti.


Kasmet bent po vieną monografiją

 

Nuo 1998 m. kasmet (išimtis tėra 2002-ieji) Versmės leidykla išleidžia bent po vieną Lietuvos valsčių serijos monografiją, tad jau spėjo susidaryti 15 storų knygų. Paskutinė pasirodė 2006 m. gruodžio mėn. - tai Papilė (II, III dalys). Kol kas šiam Akmenės rajono miesteliui skirtas bene didžiausias Versmės projektas, nes II dalies sulauks tik Laukuva (I dalis pasirodė 2005 m.).

Gyvename laikais, kai bet kuris darbas dažnai vertinamas prieštaringai, o ką jau kalbėti apie projektus. Didžiausi kritikai paprastai yra tie, kurie patys dažniausiai nė piršto nepajudina, bet viską „išmano".

Galima tik stebėtis Versmės leidyklos užmoju išleisti visiems Lietuvos valsčiams skirtas monografijas - tokios didingos piramidės dar niekas Lietuvoje nėra pastatęs. Ko gero, sutelkti intelektinį potencialą tokiam darbui lengviau negu užtikrinti tų knygų leidybai būtinų lėšų. Tai povandeninė ledkalnio dalis, be kurios nieko nebūtų. Jau yra 15 knygų, atskiriems valsčiams skirtų monografijų. Tai didžiulė intelektinė investicija į ateitį, kurios šiandien gal nė neįvertiname tiek, kiek ji verta. Vertė neabejotinai augs, nes tose knygose - sustabdytas laikas, o jis bus labai iškalbingas po mūsų atėjusiems tyrinėtojams.

Monografijų serija Lietuvos valsčiai yra ne vien žinių šaltinis apie konkretų valsčių, bet ir to krašto bendruomenės telkimo branduolys. Kad tų knygų rengimo darbas telkia žmones bendram tikslui, galėjome įsitikinti ir renginyje Lokalios bendruomenės tyrimai ir perspektyvos.

Papilėniškiai į knygos Papilė (II, III dalys) pristatymą Vilniaus mokytojų namuose važiavo 300 km. Tikriausiai nenusivylė, nes išgirdo daug gerų žodžių apie savo bendruomenę iš daugelio žmonių, kurie vienaip ar kitaip susiję su Papile. Ir ne vien kilmės vieta. Vienaip ar kitaip Papilės apylinkes tyrinėdami įvairių sričių mokslo žmonės juk taip pat savo kūrybines biografijas susieja su šia žeme, tampa to krašto dalimi tiek, kiek žmogus gali būti susijęs su konkrečia vieta.

Papilėniškiai atvyko norėdami ne tik pasidžiaugti 5 metų vykdyto projekto vaisiumi - išėjusia monografija, - bet ir siekdami padėkoti visiems bendro projekto dalyviams. Kokios gaivos į Papilės bendruomenę įliejo trijų dalių dvitomis leidinys, papasakojo Papilės seniūnas Antanas Vaičius. Ši patirtis turėtų būti įdomi ir kitų valsčių bendruomenėms.


Artėjant Papilės sukakčiai

 

Remdamiesi Livonijos kronika, kurioje Papilė minima 1253 m., papilėniškiai gerokai prieš 2003-iuosius pradėjo rengtis būsimam savo miestelio 750 metų jubiliejui. Tada ir kilo sumanymas jubiliejų papuošti kad ir kuklia knygele apie Papilę. Norėta ją parengti savomis jėgomis, nebent pasitelkiant dar Šiaulių universiteto mokslininkus.

Mintis mintį veja: Akmenės rajono laikraščio Vienybė redaktorius Leopoldas Rozga papiliečius suvedė su Versmės leidyklos redaktore Vida Girininkiene; nuo to ir prasidėjo bendras projektas. Tiesa, papiliečiams iš pradžių tai buvo bauginantis malonumas, nes daugiau kaip tūkstančio puslapių monografijos parengimas ir leidyba turėjo jiems kainuoti apie 100 tūkst. litų. Būtent Papilės bendruomenei ir teko rūpintis, kaip surinkti tuos pinigus. Siekta, kad prisidėtų kuo daugiau bendruomenės narių. Kraštiečių padrąsinimo sulaukta ir iš užsienio lietuvių. Buvo įkurtas seniūnijos rėmimo fondas, ir darbai prasidėjo.

Šis penkerių metų laikotarpis, per kurį buvo rengiama monografija Papilė, pažymėta reikšmingais miesteliui įvykiais ir renginiais. 2001 m. lapkričio mėn. Papilės seniūnijos rėmimo fondas su Versmės leidykla pasirašė sutartį dėl bendro projekto - monografijos Papilė, skirtos Papilės 750 metų jubiliejui (2003 m.), parengimo bei išleidimo, ir tai buvo pirmas įvykis, atskaitos laiko pradžia.

Siekiant prie projekto pritraukti kuo daugiau žmonių, buvo parašyta tūkstantis laiškų, kuriuos moksleiviai išnešiojo papiliečiams ir valsčiaus žmonėms. Ir iš tikrųjų buvo jaučiamas žmonių pagyvėjimas, Papilės gyventojai pritarė tokiam knygos leidimui. Toliau ratas pradėjo vis labiau įsisukti. 2002 m. liepos 8-17 d. buvo surengta Versmės leidyklos organizuota kompleksinė mokslinė ekspedicija. Jai vadovavo iš Naujosios Akmenės kilusi Versmės leidyklos redaktorė Vida Girininkienė, būsimosios monografijos Papilė viena iš sudarytojų ir vyriausioji redaktorė. Ji subūrė įvairių šalies universitetų mokslininkus, kurių tyrinėjimų medžiaga ir turėjo tapti rengiamos knygos pagrindu.

Ekspedicija nusipelno platesnio pristatymo. Versmės leidykla sugebėjo sutelkti įvairių sričių tyrinėtojus iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių universitetų, o šiauliečiai savo pajėgas sustiprino taip pat Aušros muziejaus ir Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojais. Dešimties dienų lauko tyrimų darbuose dalyvavo 42 asmenys, tarp jų buvo ir vietinių kraštotyrininkų: mokytoja lituanistė Rita Masiulienė, geografas Steponas Adomavičius, klebonas Jonas Bučelis ir kiti. Siekta surinkti kuo daugiau medžiagos, kuri padėtų išsamiai apibūdinti Papilės valsčiaus lokalią bendriją, jos sąsajas su krašto istorija, kultūrinį savitumą.


Kaip tilpti į knygą

 

Įsibėgėta taip smagiai, kad iškilo kitas rūpestis: kur dėti visą surinktą medžiagą, surašytus atsiminimus, nes rengiama monografija, kaip ir visos knygos, nėra guminė. Atsisakyti kalbintų žmonių atsiminimų, nedėti Antano Daunio atsiminimų apie Zabikų kaimą, kraštotyrininko Igno Valančio Kinkių kaimo tyrimų? O gal išvis atsisakyti kaimų istorijų?

Visi, kam yra tekę spręsti panašias nepavydėtinas užduotis, supras knygos rengėjus ir leidėjus: vietoj numatytų tūkstančio puslapių susidarė pusantro karto didesnis tomas. Laimei, Papilės bendruomenė suvokė surinktos medžiagos svarbą ir palaikė mintį rengiamą knygą skelti į dvi. Atlėgo. Papilės I dalyje buvo galima pasitenkinti skyriais Gamta, Istorija ir dalimi skyriaus Įžymūs žmonės, taip pat pateikti ir numatyti II tomo skyriai.


„Papilės" pirmos knygos pasitiktuvės

 

Didelio susidomėjimo sulaukė 2003 m. rugsėjo 6 d. Papilės kultūros namuose surengta konferencija Papilės praeitis ir dabartis, skirta 750 metų Papilės jubiliejui. Tiesa, Šiaulių universiteto Istorijos katedros vedėja doc. dr. Rita Regina Trimonienė, analizuodama Papilės XIII-XVI a. istoriją, suabejojo tariamu pirmuoju jos paminėjimu 1253 metais. Istorikės nuomone, Papilė (Popillen) pirmą kartą paminėta Hermano iš Vartbergės Livonijos kronikoje aprašytame 1339 m. žygyje į Žemaitiją. Na, bet šių tyrinėjimų rezultatų papiliškiai teigia tuomet dar nežinoję, tad jau buvo spėję atšvęsti Papilės jubiliejų remdamiesi senesnėmis turėtomis žiniomis.

Įsimintini Papilės dabarčiai buvo 2004-ųjų rugsėjo 11-12 d., kai per didžiuosius Papilės parapijos Švč. Mergelės Marijos atlaidus Papilės kultūros rūmuose buvo pristatyta monografijos Papilė I dalis. Pristatyme dalyvavo tuometinis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Akmenės rajono meras Anicetas Lupeika, rajono seniūnijų vadovai, Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos sudarytojai Vida Girininkienė, Leopoldas Rozga, Rita Regina Trimonienė, Povilas Krikščiūnas ir Juozas Pabrėža. Šventėje dalyvavo apie 500 papilėniškių, kurie džiaugėsi pirmąja tokios plačios apimties šiaurės Lietuvos miesteliui skirtąja lokaline monografija.Alvydas Ladyga knygos viršeliui panaudojo paminklo Simonui Daukantui atidengimo šventės Papilėje nuotrauką. Ši įspūdinga šventė vyko Vytauto Didžiojo metais, 1930-ųjų rugsėjo 17-ąją. Skulptorius Vincas Grybas paminkle įamžino darbštųjį žemaitį, kartu išgarsino ir Papilę, kur istorikas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.

Kaip įprasta serijoje Lietuvos valsčiai, monografiją sudaro skyriai Gamta, Istorija ir dalis skyriaus Įžymūs žmonės. Papilės geologinę ir geomorfologinę aplinką nagrinėja prof. Algirdas Gaigalas. Kadangi XIX a. Ventos upės atodangose buvo aptikta Juros periodo nuogulų, nuosėdų ir uolienų, tai sukėlė didelį Europos geologų susidomėjimą. Profesorius nelieka abejingas Papilės S. Daukanto vidurinėje mokykloje saugomiems akmeniniams kirvukams, nagrinėja jų petrografinę sudėtį.

Pastebėtina, kad šalia profesionalių mokslinių straipsnių monografijoje spausdinami ir kraštotyriniai rašiniai. Paminėjome A. Gaigalo straipsnius, kurie išspausdinti skyriuje Gamta. Skyriuje Istorija yra šešių autorių moksliniai straipsniai, aprobuoti monografijų serijos Mokslo darbų komisijos. Birutė Salatkienė nagrinėja Papilės archeologijos paminklus ir jų tyrinėjimus, Rita Regina Trimonienė - Papilės istoriją nuo XIII iki XVI amžiaus, Jonas Sireika - Papilės valsčiaus administracinę ir politinę raidą 1918-1940 metais, Ričardas Čepas - Papilės valsčiaus savivaldybę 1918-1940 metais, Irena Šutinienė - žydų gyvenimą ir holokaustą Papilės gyventojų atmintyje, o Jonas Milius - Papilės valsčiaus kaimų ūkio ir kraštovaizdžio kaitą XX amžiuje. Skyriuje Įžymūs žmonės išskirsime tris mokslinius straipsnius: Vytauto Merkio (Simono Daukanto globėjas Kun. Ignotas Vaišvila) ir Vinco Ruzo (Simono Daukanto indėlis į lietuvišką numizmatiką ir Simonui Daukantui skirti medaliai). Tai nereiškia, kad nepaminėti straipsniai ar kraštotyrininkų rašytieji straipsniai yra mažiau reikšmingi. „Versmės

Iš viso Papilės I d. išspausdinti 60 autorių 82 straipsniai, iš jų mokslinių - 11, todėl sudarytojams ir rengėjams buvo sunku išvengti kai kurių pasikartojimų, temų neišbaigtumo tekstuose, pasiekti monografijoms siektino vientisumo. Kai kurie griežtesni vertintojai siūlo knygą vadinti straipsnių rinkiniu. Nereikėtų labai kategoriškai spręsti, ar tai yra trūkumas: antai 8 Simonui Daukantui skirti straipsniai - tai svarus įnašas į mūsų daukantianos tyrinėjimus.

Atskiro žodžio nusipelno knygos iliustracinė medžiaga. Kaip nepasidžiaugti fotomenininko Jono Sinkevičiaus knygoje panaudotomis nuotraukomis. Prie jų rinkimo pas fotografo gimines Papilėje, Kuršėnuose ir Vilniuje, šifravimo ir saugojimo daug prisidėjo S. Daukanto memorialinio muziejaus vedėja Danutė Jadvyga Veisienė.


Dabarties ir praeities sąskambiai

 

Kadangi tik dalis surinktos medžiagos tilpo į knygą, tad po metų Papilės seniūnija su Versmės leidykla sutarė pradėtąjį darbą tęsti ir rengti dar vieną Papilei skirtą tomą, kuriame būtų monografijos II ir III dalys. Darbą vainikavo 2006 m. gruodis, kai Papilėje buvo pristatytas monografijos Papilė (II, III d.) antrasis tomas.

Tomo II dalyje rasime tokius skyrius kaip Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės ir poskyrį Atsiminimai. III dalyje įdėti straipsniai apie buvusius rytinius Papilės valsčiaus pakraščius - Auksučių, Agailės ir kitus kaimus. Kas kruta - tam sekasi: vis naujų žinių pavyko gauti apie iš Papilės kilusius žmones. Dabar galime daugiau sužinoti apie dailininkus Algimantą Švažą ir Paragių dvaro savininką Nikodemą Ivanauską, iš Kalniškių kaimo kilusį keliautoją, fotografą ir poetą Paulių Normantą ir kitas spalvingas asmenybes. N. Ivanausko paveikslai saugomi Šiaulių Aušros ir žemaičių Alkos muziejuose, o jų nuotraukomis dabar pasipuošė pristatoma knyga. Yra ir daugiau kultūros dalykams, bažnytiniam ir liaudies menui skirtų knygos puslapių, kuriuose papiliškiai ir visi savo šaliai neabejingi žmonės ras įdomių kultūrinių sąsajų, praeities ir dabarties sąskambių. Antai fotografas ir dailininkas Rimantas Dichavičius leido knygoje panaudoti savo žmonos Valerijos nufotografuotus dailininko A. Švažo kai kuriuos gyvenimo momentus.


Apetitas kyla valgant

 

Pasak seniūno A. Vaičiaus, projekto vykdytojai sugebėjo pasitelkti net 90 finansinių rėmėjų, o kur dar medžiagos, unikalių nuotraukų pateikėjai, straipsnių autoriai. A. Vaičius tvirtina, kad prie abiejų Papilės tomų rengimo ir leidybos prisidėjo daugiau kaip 400 asmenų. Štai kodėl papilėniškiams šie du monografijos Papilė tomai - tai jų per 5 metus išnešiotas ir todėl labai brangintinas kūdikis. Pamiršus visus sunkumus, kurie liko praeityje, šiandien pats rezultatas atrodo toks džiuginantis ir teikiantis naujų jėgų, kad seniūnas A. Vaičius ir kiti Papilės bendruomenės nariai jau kalba, jog pradėtąjį darbą reikėtų tęsti, nes Papilė verta dar ne vieno naujo leidinio.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2019 © Papilės kraštas