2017 gruodžio 14 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Juros periodo atodanga

Ventos upės slėnio šlaituose ir Jurakalnio griovoje yra 9 juros periodo uolienų atodangos. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

A. Martyšiaus kaimo turizmo sodyba

Kaimo turizmo sodyba „Svajoklių slėnis“

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti.

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos

Etninės kultūros konferencija Papilėje

2017.11.22

     Su konferencijos dalyviais susitiko Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, kuris akcentavo, kad etninė tapatybė ir kultūra yra svarbūs regioninės politikos svertai. Viceministras papasakojo apie rengiamą šalies „Baltąją knygą“, kurioje svarbios dėlionės yra emigracija ir populiacija, tai susiję su ekonomika, poreikiu dirbti. Svarbu ne tik darbo vieta, bet ir aplinka, kultūros, švietimo sferų plėtotė. Konferencijos dalyviai teiravosi, kaip būtų galima susipažinti su „Baltąja knyga“. Viceministras atsakė, kad ji dar tik rengiama, aktyviai dalyvauja savivaldybių merai, knygos galutinio varianto nėra, o norintieji susipažinti su apmatais, gali parsisiųsti elektroniniu paštu. Pagrindinis optimizavimo tikslas, sakė viceministras, gerinti regionų įvaizdį. „Dabar Lietuva gyvena geriausią savo laiką“,- sakė prelegentas. Norima efektyviau panaudoti valstybės išteklius. Konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijoje, priekaištavo viceministrui dėl centralizacijos, dėl regioninės politikos netolygumo. Savivaldybės meras V. Mitrofanovas, kalbėjęs konferencijos pradžioje, įsiterpė ir po viceministro kalbos. Jis sakė, kad iš Lietuvos bėga žmonės ir ne tik dėl didesnių atlyginimų užsienio šalyse, bet ir dėl to, kad mūsų šalyje nėra stabilumo, kad ilgai gyvename reformų chaose. Lietuvos ūkio optimizavimu naikinamos ligoninės, mokyklos. Meras palinkėjo parengti pertvarkos „Baltąją knygą“ tokią, kad ji neliktų visam laikui „balta,“o būtų spalvinga.

      Istorikė V. Girininkienė, prieš keletą metų rengusi monografiją apie Papilę, į konferenciją atvežė ką tik išspausdintą 2018 metų kalendorių, skirtą istoriko, švietėjo Simono Daukanto gimimo 225-osioms metinėms. Istorikė sakė, kad siekiama 2018-uosius paskelbti S. Daukanto metais. „Nėra kitos tokios asmenybės, kuri prilygtų Daukantui. Tai, ką kadaise sakė S. Daukantas, sugrįžta dabar,- sakė istorikė. Ji parodė pluoštą dokumentų ir nuotraukų, susijusių su Simonu Daukantu. Istorikė sakė apvažiavusi Sankt Peterburgą, Latvijoje - Svirlaukį, Rygą, ieškodama Daukanto gyventų metų. Kalendorius išryškina S. Daukantą kaip istoriką, tautosakos rinkėją, leidinių ūkiui rašytoją.

      Konferencijoje dalyvavęs docentas Juozas Pabrėža gražia žemaitiška šneka pristatė ką tik iš spaudos išėjusią jo parašytą „Žemaičių gramatiką“.

     Konferencijoje apie etninės kultūros specialistų poreikį mokykloms, apie etninės kultūros ugdymą suaugusiųjų mokyklose, Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų kaitą XX amžiaus antrojoje pusėje, apie Latvijos lietuvių etninio tapatumo raišką XX amžiaus pradžioje pranešimus padarė doc. A. Bylaitė-Žakaitienė, D. Kulikauskienė, F. Kavoliūtė, taip pat L. Lichtarovičienė, A. Noreikaitė ir kiti prelegentai. Kalbėjo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas V. Jocys. Renginyje dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas A. Nicius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Rekašienė, Akmenės krašto muziejaus direktorė L. Stupurienė, Naujosios Akmenės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas V. Bagavičius ir kiti.

      Antrojoje dienos pusėje vyko Etninės kultūros globos tarybos ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis. Svečiams surengta ekskursija po gražiąsias Papilės regiono vietas.

Autorės nuotraukose:  Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas V. Jocys dėkoja Papilės seniūnui A. Vaičiui; istorikė V. Girininkienė S. Daukanto kalendorių įteikė Savivaldybės merui V. Mitrofanovui; kalba viceministras G. Surplys. J. Irnienės nuotraukoje latvių delegacija prie S. Daukanto kapo.

 

            Julija Sejavičienė (laikraštis „Vienybė“, 2017-11-22)

   
 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2017.11.24 10:12
 
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 23, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel./faks. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

2009 - 2017 © Papilės kraštas