2018 birželio 23 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Juros periodo atodanga

Ventos upės slėnio šlaituose ir Jurakalnio griovoje yra 9 juros periodo uolienų atodangos. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

A. Martyšiaus kaimo turizmo sodyba

Kaimo turizmo sodyba „Svajoklių slėnis“

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti.

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

Papilėje šventėme atkurtos Lietuvos šimtmetį

2018.02.18
 

      Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, fotomenininkas Jonas Strazdauskas atvežė ir S. Daukanto muziejuje eksponavo Papilės krašto vaizdų ir portretų parodą.

     Vasario 16-ąją kaip niekad didelis būrys jaunimo, ir vyrų rinkosi į kultūros namus. Atsargos karininkas J. Mažylis davė nurodymus vėliavnešių rikiuotei. Eisenai į S. Daukanto aikštę išsirikiavo 100 vėliavnešių. Kaip ir buvo numatyta programoje, prieš 10.30 val. eisena pasuko link S. Daukanto aikštės, kur atkuriamojo Seimo narys K. Inta, bei kariškiai A. Daunys ir E. Kuodys pakėlė Lietuvos, Papilės ir Europos sąjungos vėliavas.

     Iš aikštės visi šventės dalyviai, paskui vėliavnešių eiseną, pasuko į Šv. Juozapo bažnyčią, kurioje Šv. Mišias atkurtos valstybės jubiliejui aukojo klebonas, kun. J. Jucys.

      Po Šv. Mišių, iškilminga vėliavnešių ir šventės dalyvių eisena sugrįžo į kultūros namus.

     Visiems dalyviams, įeinantiems į salę, prisegtos neįgaliųjų klubo „Parama" moterų pagamintos trispalvės gėlytės. Šventę pilnoje žiūrovų salėje pradėjo vedančioji - mokytoja R. Liachauskienė, pakvietusi susirinkusius sugiedoti „Tautišką giesmę”.

     Sveikinimo žodį tarė rajono savivaldybės mero patarėjas T. Martinaitis, seniūnas Antanas Vaičius. Apie Lietuvos valstybės kelią į nepriklausomybę kalbėjo atkuriamojo Seimo narys K. Inta. Pranešimą „Vasario 16-osios aktas ir Lietuva: kelias į pilietinę visuomenę“ perskaitė Šiaulių universiteto, Humanitarinių mokslų katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė R. Trimonienė.

      Šventinį koncertą pradėjo Latvijos universiteto simfoninis pučiamųjų orkestras, vadovaujamas meno vadovo Janio Purinš ir dirigento Janio Kagio. “-Aš negaliu patikėti, kad čia gyvi žmonės taip gražiai groja!”, - didingai užgrojus orkestrui, patyliukais aiktelėjo tautiniais rūbais pasipuošusi maža mergaitė, sėdėjusi salės priekyje. Charizmatiško meno vadovo G. Ramanausko vadovaujamas Šiaulių universiteto merginų choras „Pavasaris“ lietuvių autorių ir liaudies kūrinius atliko pritariant orkestrui. Orkestrą latvių kalba pasveikino ir seniūno padėkas kolektyvo vadovams išvertė akmeniškis, latvių draugijos „Sakta” narys V. Bogavičius.

      Koncerto pradžioje seniūnas A. Vaičius, kaip ir kasmet, paskelbė praėjusių metų Kilniausiojo poelgio nominacijos laureatus. Šiais metais laureatais nominuotos dvi šeimos. S. Daukanto gimnazijos ir parapijos bendruomenių pripažinti geradariai, kraštiečiai Laima ir Jonas Šalčius, už finansinę paramą, dalyvavimą ateitininkų veikloje. Kraštiečiai nedalyvavo šventėje, todėl nominacija jiems bus įteikta, kuomet atvyks vasaroti į Papilę. Kita vietos bendruomenės nominacijai pasiūlyta šeima - Vidos ir Vytauto Eikių, išauginusių ir dorais žmonėmis išauklėjusių vienuolika savo atžalų. Seniūnas Vidos ir Vytauto Eikių šeimą įvardino „pačia didžiausia dovana Lietuvai šimtmečio proga". Šeima palydėta šiltais salės plojimais ir orkestro bei choro atliekamu muzikiniu kūriniu.

      Baigiantis iškilmingam koncertui Seniūnas Antanas Vaičius padėkas įteikė koncerto kolektyvų vadovams. Taip pat padėkojo visiems dalyviams: pranešėjams, vėliavnešiams, kariškiams, Jonui Mažyliui, prisiėmusiam organizuoti eiseną, kultūros namų ansamblių dainininkams ir vadovei D. Savickienei, šventės vedančiajai R. Liachauskienei, scenovaizdžio kūrėjai A. Buinienei, laikino postamento Šv. Jurgio skulptūrai bažnyčioje gamintojams A. Čepui, G. Sruogiui, V. Raliui, šventės svečiams A. Gauronskiui, Š. Sabaliauskui ir visiems papilėniškiams, dalyvavusiems šventėje.

      Padėkota ir G. Jusiui, kurio idėja ir Ventos regioninio parko direktoriaus A. Almanio pastangomis, Jurakalnio apžvalgos bokštas apjuostas trispalve, džiugina jo lankytojus ir mūsų svečius.

 

                   Seniūnijos informacija

 

 

 

  

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018.02.20 10:51
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2018 © Papilės kraštas