2018 gruodžio 16 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Juros periodo atodanga

Ventos upės slėnio šlaituose ir Jurakalnio griovoje yra 9 juros periodo uolienų atodangos. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

A. Martyšiaus kaimo turizmo sodyba

Kaimo turizmo sodyba „Svajoklių slėnis“

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti.

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

Papilės miestelio praeities štrichai Simono Daukanto muziejuje

2018.07.24
 

     Tęsdamas renginių ciklą „Šimtas metų po Saule Papilėje“, Simono Daukanto muziejus surengė popietę „Papilės miestelio praeities štrichai“, kurioje leidomės į kelionę po 1913–1940-ųjų ir vėlesnių metų Papilę, o kad nereikėtų pasitelkti vien vaizduotės ir laužyti galvos bandant išsiaiškinti, kaip tuo metu atrodė mūsų miestelis, tyrinėjome išlikusias tų laikų nuotraukas ir bandėme nustatyti, kurioje Papilės gatvėje tuo laikotarpiu galėjo būti vienoks ar kitoks pastatas, kokie susibūrimai vykdavo turgaus aikštėje ir apskritai kaip anais gūdžiais metais gyveno ir kuo vertėsi miestelėnai. Popietės dalyviai svarstė, kaip miestelis ir jo gyventojai pasikeitė ir ko net itin greitai bėgantis laikas nesugebėjo sunaikinti. Šis nesunaikinamas istorinis turtas – nuotraukos ir čiabuvių atsiminimai – sugulė į Simono Daukanto muziejaus archyvus.

     Istorinėje popietėje ne tik tyrinėjome ilgainiui pageltusias ir išblukusias nuotraukas, bet ir skaitėme Papilės istorijai ypač svarbius papilėniškio pedagogo Antano Rausčio „Atsiminimus (kraštotyrinė medžiaga)“, kuriuos viena papilėniškė visai neseniai perdavė muziejui saugoti. Žilagalvė mūsų Papilė jau ne kartą tyrinėta ir atrasta, tačiau žinių ir istorinių duomenų aruodai neišsemiami, tad ir šie Antano Rausčio atsiminimai, iš kurių kelios ištraukos buvo perskaitytos, suintrigavo ir privertė kitaip pažvelgti į istorinius miestelio įvykius.

      Pedagogas Antanas Raustys rašė: „Papilė labai sena gyvenvietė. Senas Žemaitijos – Žemaičių miestelis jau minimas 1253 m. (Pupillen, Popillen, Popilis). Vietos gyventojai vadina „Papelė“. Paminėta Hermano von Wartbergės Livonijos Kronikoje. <...> Manoma, kad Papilė Vytauto laikais galėjo būti vienas iš Žemaitijos apskrities valsčių. <...>1913–1914 m. pavasarį mokiausi Papilės rusų pradinėje mokykloje, lietuviškai tik kunigas atlikdavo tikybos pamokas. Pirmojo pasaulinio karo metu, vokiečiams okupavus Lietuvą, Papilėje įsikūrė pradinė mokykla, kurios mokytoju buvo Pr. Šliauteris. Vėliau buvo Papilės šaulių valdybos pirmininku, kooperatyvo pirmininku, valdybos nariu. 1940 m. jį išvežė į Sibirą ir dingo. Šioje mokykloje mokiausi vienus metus.“ Prisimindamas tarpukarį Antanas Raustys savo atsiminimuose Papilę apibūdina kaip labai judrų miestelį, kuriame buvo „Atžalos“ kooperatyvas, prekiavęs ne tik maisto produktais, bet ir ūkinėmis prekėmis: žibalu, trąšomis, geležimi ir jos gaminiais. 1937 m. kooperatyvas perėmė „Lietūkio“ įrengtus urmo sandėlius geležinkelio stoties teritorijoje. Juose buvo sandėliuojamos sėklos, trąšos, linai, grūdai ir kitos prekės, kurios buvo tiekiamos net ik Papilės, bet ir kitiems palatvijo valsčiams. Tarpukario Papilėje buvo senelių prieglauda, malūnas ir elektrinė jėgainė, garinė pieninė, smulkaus kredito bankelis, žydų liaudies bankelis, pradinė mokykla, vidaus ligų gydytojas, akušerė. Rašo, kad „caro laikais miestelis gydytojo neturėjo, žmones gydė viekšniškis profesorių Biržiškų tėvas Antanas Biržiška“.

     Anuomet kaip ir šiandien Papilėje veikė biblioteka, vaistinė, paštas, girininkija, bažnyčia. Būta ir policijos nuovados, savanorių ugniagesių komandos, odos apdirbimo įmonėlės, kelių privačių parduotuvių, restorano, aludės, žydų maldos namų. Deja, Antrasis pasaulinis karas beveik viską sunaikino. Pedagogo atsiminimuose vaizdžiai aprašyta ir Papilės šv. Juozapo bažnyčia, ir Simono Daukanto muziejus bei paminklas, taip pat I-asis piliakalnis, archeologiniai jo radiniai, tiltas per Ventos upę ir daugelis kitų objektų ir pastatų.

    Istorinėje popietėje dalyvavę papilėniškiai ir miestelio svečiai galėjo ne tik leistis į kelionę laiku po gimtąjį (neatrastą) kraštą, bet ir atversti dar daugelio neskaitytą Papilėje gyvenusio ir praeities įvykius stropiai fiksavusio pedagogo Antano Rausčio „Atsiminimų“ puslapį. Šie laikui nepavaldūs atsiminimai galbūt ilgam įsirėš atmintin ir vaikščiojant miestelio gatvelėmis dar ne kartą atvers užsklęstas praeities duris į senąją Papilę.

 

Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė

Ernesta Šmukštaitė

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018.07.24 08:51
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2018 © Papilės kraštas