2018 gruodžio 19 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Juros periodo atodanga

Ventos upės slėnio šlaituose ir Jurakalnio griovoje yra 9 juros periodo uolienų atodangos. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

A. Martyšiaus kaimo turizmo sodyba

Kaimo turizmo sodyba „Svajoklių slėnis“

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti.

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

Simonas Daukantas paminėtas ir Skuode

2018.11.12
 

     Papilė susišaukė su Skuodu. Lietuvai minint Simono Daukanto gimimo 225-iąs metines, šios dvi vietovės tampa svarbiausiomis. Žinoma, dar tikriau būtų, jei atminimo renginiai būtų vykę Lenkimuose ar Kalviuose. Bet Kalviuose belikęs vienui vienas gyventojas – Prušinskų (Daukantų) giminės atstovas, o Lenkimai, matyt, turi per mažai kūrybinių pajėgų.

     Papilei, paskutinei S. Daukanto klajonių vietai, atstovavome dviese su Janina Čibiriene, Kairiškių bibliotekininke. Turėjome kelias knygeles “Rašau Simonui Daukantui”, išleistas mūsų rajono viešosios bibliotekos, tad galėjome permesti giją nuo Papilės piliakalnio iki pagrindinės Skuodo aikštės, papuoštos lankinės segės motyvu.

      Konferencija “Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės šimtmetis” vyko Skuodo meno mokykloje. Garbių kalbėtojų buvo daug, išskirti noriu kelis. Prof. dr. Deimanto Karvelio paskaita, ar Daukantą galima laikyti istoriku pagal šių dienų definiciją, tik iš dalies sutapo su Papilėje skaityta, galutinė išvada buvo paremta kitais argumentais. Prof. dr. Giedrius Subačius, specialiai Daukanto renginiams atvykęs iš Ilinojaus universiteto, pristatė savo naujausią knygą “Simono Daukanto Rygos ortografija 1827-1834”. Įdomybė tokia: tada, kai Daukantas rašydamas “Istoriją žemaišką” – didįjį savo gyvenimo darbą - ieškojo, kaip vieną ar kitą garsą kokia ortograma žymėti, dar buvo tolokai iki šių dienų rašybos. O rašybos keitimai leidžia tiksliai datuoti teksto rašymo laiką. Taip buvo nustatyta, kad “Istorija žemaiška” parašyta Rygoje 1831-1834 m., o ne vėliau, kaip nurodo kiti šaltiniai. Bet, kaip juokavo profesorius, su vikipedija nepasiginčysi! Dar vieną knygą pristatė skuodiškis kraštotyrininkas Juozas Vyšniauskas – “Vargo pelės ainiai”. Tai beveik prieš dešimtmetį išleistos knygos “Dvaras prie Aleksandrijos” tęsinys, tik daugiausia paremtas įvairių Lietuvos, Rusijos ir Europos archyvų duomenimis. Knygos bendrautoris – Vsevolodas Cvetkovas, Daukanto palikuonių palikuonis. Bet įdomiau už supintas giminių istorijas buvo apsilankyti atstatytame Kauneckių dvare, kur buvo nutekėjosi Daukanto sesuo Anastazija, kur tarpukaryje lankydavosi šviesuomenė, kur buvo įsteigta ligoninė, pirmoji tame krašte. Dabar apsilankius ten, darbščių Liudos ir Juozo Vyšniauskų rankų prikeltoje sodyboje, galima prisiliesti prie Kivylių kaimo ir Daukanto giminės istorijos.

     Vieni konferencijos organizatoriai ir partneriai ( Etninės kultūros globos taryba, Skuodo r. R. Granausko biblioteka, Skuodo meno mokykla) atliko daug nematomų darbų, bet Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokiniai su savo mokytojais dar kartą (matėm ir plojom Papilėje) žodžiu ir šokiu ilgam išliks atminty. Per teatralizuotą lietuvių kalbos ir istorijos pamoką „Dvylika juodvarnių apie Daukantą laksčiusių) buvo nusilenkta didžiajam žemaičiui, jau prieš du šimtus metų tikėjusiu Lietuvos valstybe.

                 

           Rita Masiulienė

 

 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018.11.14 11:34
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2018 © Papilės kraštas