2019 liepos 17 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Juros periodo atodanga

Ventos upės slėnio šlaituose ir Jurakalnio griovoje yra 9 juros periodo uolienų atodangos. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

A. Martyšiaus kaimo turizmo sodyba

Kaimo turizmo sodyba „Svajoklių slėnis“

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti.

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos

Simono Daukanto muziejuje eksponuojamos pieštos mandalos

2019.07.05

 

     Jei norite geriau save pažinti, išsilaisvinti nuo neigiamų minčių, pykčio, baimės ar depresijos, sumažinti ne tik patiriamo streso lygį, bet ir fizinį skausmą, siūlome susipažinti su bene smagiausiu meditacijos būdu – mandalų piešimu, tačiau prieš pradedant domėtis šiuo kūrybiškumo reikalaujančiu procesu, vertėtų išsiaiškinti, kas yra mandala. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (VLE) pateikiama tokia mandalos apibrėžtis: „mandala (iš sanskrito kalbos ratas), hinduizme ir budizme – Visatą simbolizuojanti geometrinė (dažniausiai apskritimų arba kvadratų) kompozicija su daugybe ornamentų ir piešinių, kurie reiškia Visatos arba jos dalių pilnatvę, dvasinę, kosminę, psichologinę tvarką. Laikoma ir mistiniu makro- bei mikrokosmoso jungties grafiniu vaizdu, simboliniu nušvitimo būsenos atvaizdu. Mandalų kūrimo praktika susiklostė hinduizme (mandalos aprašytos agamose – tradicinių doktrinų traktatuose), įsitvirtino ir labiausiai paplito Tibeto budizme. Kuriamos iš smėlio, smulkinto marmuro, maltų ryžių, gali būti piešiamos, puošiamos brangakmeniais. Dėmesio sutelkimas į mandalą medituojant padeda nuraminti sąmonę ir priartėti prie nušvitimo. Medituojant mandala gali būti vizualizuojama ir be išorinio pavaizdavimo. Tibeto budistams vienuoliams ypatinga meditacija yra smėlio mandalos kūrimas. Privaloma mintinai mokėti tekstus, kuriuose nusakyta tiksli jos geometrija, struktūra, spalvų deriniai, elementų išdėstymas ir kita. Kurti pradedama nuo vidurio, kuriama 9 dienas, po 10 h per dieną, dešimtą dieną mandala sunaikinama.“

      Vien perskaičius mandalos apibrėžtį mažai tikėtina, kad kūrybinės galios ims ir atsiskleis. Tam būtina pasitelkti vaizduotę, kurią turėtų pažadinti Simono Daukanto muziejuje eksponuojama Sonatos Končiuvienės pieštų mandalų paroda. Šios parodos pristatymas vyko jaukioje muziejaus erdvėje, kurioje susirinko būrelis norinčių sužinoti ir išvysti, kaip baltame popieriaus lape tarsi gėlės žiedas prasiskleidžia mandala. Pirmąkart pamačius mandalą galima susidaryti klaidingą įspūdį – neva jei nori piešti mandalą, reikia specialiai tam pasirengti ir apskritai ne kiekvienas gali prisiliesti prie šio meno kūrinio, tačiau šį išankstinį būgštavimą mandalų autorė Sonata Končiuvienė paneigė. Anot jos, piešti įvairių ornamentų raitytus apskritimus, kitaip tariant, mandalas, gali visi, tereikia išlaisvinti kūrybinį potencialą ir pajusti vidinę harmoniją, o pačią autorę mandalas piešti paskatino poreikis iš vidaus – prislėgta įvairių gyvenimo sunkumų ir išbandymų, ji atrado mandalas, kurios ją užbūrė ir jau aštuonerius metus nebepaleidžia. Tik piešdama mandalas kūrėja ėmė geriau save pažinti ir suprasti.

      Mandalos kūrybos procesas nėra labai sudėtingas – ant balto popieriaus lapo nubraižai skriestuvu apskritimą, imi pieštuką ir apskritimo centre pradedi piešti ornamentus, vėliau juodu geliniu rašikliu apvedžioji kontūrus, paskui – spalvingiausias etapas, nes reikia pasirinkti gražiausias spalvas. Įdomu tai, kad spalvos turi atitinkamas reikšmes, pvz., geltona spalva ugdo humoro jausmą, loginį mąstymą, kūrybiškumą, oranžinė – skatina našumą, optimizmą, padeda jaustis maloniai, raudona – suteikia energijos, skatina spontaniškumą, aistringumą, violetinė – aktyvina intuiciją, vaizduotę, mėlyna – suteikia ramybės, skatina komunikabilumą ir sąžiningumą, žalia – padeda atsiskleisti meilei, kuria harmoningą aplinką. Spalvinant mandalas, pasak Sonatos Končiuvienės, svarbu ne tik spalvos, jų derinys, bet ir ryškumas. Kartais spalvinama net tris kartus su skirtingais geliniais rašikliais, taip siekiama išgauti akies nerėžiančią, šiek tiek prislopintą spalvą.

     Per parodos pristatymą smalsu buvo ne tik sužinoti, kaip vyksta mandalų kūrybos procesas, bet ir išsiaiškinti, kurį savo meno kūrinį autorė laiko brangiausiu. „Negalėčiau išskirti vieno, visi man brangūs, reikalaujantys daug kruopštumo, susiję su prisiminimais. Galbūt tik paminėčiau vieną mandalą, kurią piešiau net pusę metų. Tai spontaniškas kūrinys. Piešiau tai, ką tuokart jaučiau. Šią mandalą pavadinau „Kantrybe“. Tiesa, pačią pirmąją savo mandalą išmečiau, juk žmonės daug ką išmeta, jei jiems kas nepatinka“, – teigė parodos autorė.

     Užburiantis, ne tik gydomųjų galių turintis mandalų pasaulis priverčia į viską, kas mus supa, žvelgti giliau, pabandyti suprasti ir atrasti, kas mes esame ir ko ieškome. Sonatos Končiuvienės pieštose mandalose užfiksuotas spalvų ir ornamentų žaismas lengvai įtraukia ir sužadina vaizduotę, tad jei susižavėjote šiais meno kūriniais, ieškote įkvėpimo arba tiesiog norite nusiraminti, užsukite į Simono Daukanto muziejų – paroda vyks iki rugpjūčio 3 d.

 

      Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019.07.05 15:56
 
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2019 © Papilės kraštas