2017 spalio 23 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Juros periodo atodanga

Ventos upės slėnio šlaituose ir Jurakalnio griovoje yra 9 juros periodo uolienų atodangos. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

A. Martyšiaus kaimo turizmo sodyba

Kaimo turizmo sodyba „Svajoklių slėnis“

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti.

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Paminklai

Simono Daukanto paminklas

       Papilė garsi ir tuo, kad čia paskutinius trejetą gyvenimo metų praleido ir amžinojo poilsio atgulė žymus XIX a. Lietuvos istorikas, rašytojas, lietuvių tautinės savigarbos žadintojas Simonas Daukantas.

       Virš mažo Papilės miestelio dangaus fone visu ūgiu iškyla elegantiška Simono Daukanto figūra. Paminklą 1928 m. sukūrė skulptorius Vincas Grybas. Atidengimo iškilmės įvyko 1930 m. rugsėjo 31 d. Paminklas, tapęs ne vien miestelio, bet ir V. Grybo kūrybos simboliu, skleidžia tiek išorinio, tiek vidinio dvasinio pasaulio harmoniją. Tai vienas iškiliausių V.Grybo darbų, pareikalavęs iš kūrėjo milžiniškų dvasinių ir fizinių pastangų. Tuo metu tai buvo ne tik Papilės, bet ir visos Lietuvos simbolis, įprasminęs išmintį, laisvę ir valią.

      1927 m. Lietuvoje buvo suformuotas Komitetas, turėjęs pasirūpinti Lietuvos istoriko Simono Daukanto įamžinimu. Kol komiteto nariai svarstė paminklo vietos parinkimą, medžiagą ir kita,

      V. Grybas ėmėsi pirmųjų projektavimo darbų. V. Grybą įkvėpdavo valingo charakterio asmenybės, jų prasmingi siekiai, mąstymas, branda. Skulptorius giliai suvokė, koks ryškus S. Daukanto paliktas pėdsakas Lietuvos žemėje, tautos sąmonėje. Todėl jis daug laiko praleido gilindamasis į S. Daukanto kūrybinį palikimą, asmenybės bei fizinio portreto pažinimą. Prieš pradėdamas lipdyti portretinį S. Daukanto atvaizdą, skulptorius nuvažiavo į Papilę susitikti su žmonėmis, kurie dar prisiminė S. Daukanto veido bruožus, aprangą, šukuoseną, laikyseną ir kt. Nelengvas toks būdas dailininkui atkurti žmogaus fizinį atvaizdą, o kur dar psichologinė, dvasinė tos asmenybės būsena.V. Grybui reikėjo pasirūpinti nulipdytos S. Daukanto skulptūros liedinimu. Gavęs reikiamą informaciją iš Vokietijos apie skulptūros liedinimą, V. Grybas išvyko į Berlyną, kur jam pačiam prižiūrint buvo nukopijuota S. Daukanto statulos forma ir išlieta bronzos statula. Traukiniu per Tilžę, Pagėgius ji buvo pargabenta į Papilę ir pastatyta klebonijos kluone, kur prabuvo iki pat jos užkėlimo ant pjedestalo. Paminklo statybos karštymetis Papilėje prasidėjo 1930 m. Prie paminklo statybos plušo Papilės miestelio žmonės, vietiniai meistrai. Statant bei formuojant postamentą, iškilo daugybė keblumų dėl paminklo medžiagų, nes akmenys, žvyras ir cementas nebuvo patys tinkamiausi dalykai. Tačiau tuometinė ekonominė krašto padėtis geresnės išeities negalėjo pasiūlyti.

          Rugpjūčio pabaigoje ant 7 metrų pjedestalo buvo užkelta bronzinė S. Daukanto statula. Tačiau paminklui dar kažko trūko. V. Grybas, už Papilės bažnyčiai atliktą kažkokį darbą gavęs iš kunigo A. Šveistrio 400 litų, pusę šios sumos davė vietiniam kalviui, kas šis nukaltų grandines, kuriomis vėliau buvo apjuosta apatinė postamento dalis.

            S. Daukanto paminklui Vincas Grybas atsisakė papildomų išorinių efektų bei literatūrinių detalių, sukurdamas paprastumo ir vidinės jėgos kupiną stilistiką. Šiuo kūriniu skulptorius išsprendė vieną pagrindinių estetinių problemų - praktinio tikslingumo nebuvimą kompensuodamas žmogaus dorumo, mąstymo ir savimonės ugdymu.

            Lėšas paminklui rinko komitetas, vadovaujamas Viekšniuose gimusio kultūros ir literatūros istoriko, Vasario 16-osios Akto signataro M. Biržiškos. Jas aukojo Lietuvos mokytojai. 

 

 

 

 

 

           Įgyvendinant Akmenės rajono savivaldybės parengtą projektą „Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymas Papilės miestelyje“, (Nr. LEADER-12-AKMENĖ-04-010), pagal vietos veiklos strategiją „Kaimo vietovės studija ir integruotos strategijos tobulinimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Akmenės rajono savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ atlikti Simono Daukanto paminklo ir aikštės sutvarkymo darbai.

          Projektui įgyvendinti skirta 373 tūkst. Lt iš ES struktūrinių fondų, 78 tūkst. Lt LR valstybės biudžeto ir 359 tūkst. Lt Akmenės rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Iš viso – 810 tūkst. Lt.

          Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymo darbus Papilės miestelyje vykdė UAB „Plungės lagūna“. 2013 m. gruodžio 13 d. pasirašytas Statybos užbaigimo aktas. Projekto įgyvendinimo metu pagerinta Papilės miestelio reprezentacinė išvaizda ir sutvarkyta aplinka, restauruotas kultūrinę bei istorinę reikšmę turintis Simono Daukanto paminklas. 2014 m. pavasarį atsodinti želdiniai, įrengta veja.

          Papilė ir jos apylinkės yra vienas iš gražiausių Akmenės krašto kampelių, šis miestelis pritraukia itin daug turistų, geologijos, kultūros bei istorijos paveldo mėgėjų. Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymas labai svarbus Akmenės kraštui.

 



  

 

 

Simono Daukanto kapas

          Simonui Daukantui pirmieji du antkapiniai paminklai - paprastos akmeninės plokštės su įrašais - buvo pagaminti ir pastatyti kun. Ignoto Vaišvilos rūpesčiu. Pirmasis S. Daukanto paminklas esą buvęs paties I. Vaišvilos nukaltas. Jis ilgą laiką išgulėjo šalia kitos, 1884 m. Rygoje pagamintos didelės antkapio plokštės, esančios iki šiol ant S. Daukanto kapo. Laikui bėgant, Simono Daukanto kapas buvo apleistas. 1923 m. gruodį Papilės Simono Daukanto knygyno - skaityklos valdybos nariai (pirmininkas J. Šiuša, sekretorius P. Šliauteris, nariai J. Šliauteris ir L. Mockaitė) „Lietuvoje" paskelbė kreipimąsi į visuomenę, kuriame teigė, jog „lietuvių tauta privalo pastatyti Simonui Daukantui monumentalį paminklą, kuris būtų simboliu tautos vienybės..." Pažymėdami, jog retai kas lanko S. Daukanto apleistą kapą, valdybos nariai pranešė, kad Šiaulių apskrities valdyba pirmoji supratusi ir dar 1924 metų biudžeto sąmaton įtraukusi 7 tūkst. litų S. Daukanto kapui atnaujinti, akmeniui restauruoti bei paminklui pastatyti". Diskutuojant dėl paminklo projektų, 1925 m. liepos 14 d. šiaulietis Antanas Raudonis pasiūlė Šiaulių savivaldybei savo sukurtą paminklą pastatyti ant S. Daukanto kapo. Jis buvo iškaltas iš akmens, simbolizavo tuo metu paplitusį nulaužto ąžuolo kamieną. A. Raudonis paminklą dovanojo (aukojo), tačiau norėjo, jog jis apskrities valdybos lėšomis būtų nugabentas į Papilę, sutvarkytas kapas, padaryti akmens stulpai, grandinės. Šiaulių savivaldybei sutikus A. Raudonio paminklas buvo nuvežtas į Papilę ir ant S. Daukanto kapo pastatytas dar 1925 m. Darbus prižiūrėjo Šiaulių miesto inžinierius architektas Karolis Reisonas. Statant paminklą, pirmoji (1864 m.) akmens plokštė buvo nugabenta į Kauno karo muziejų ir padėta prie S. Daukanto paminklinio biusto.

      1926 m. vasarą S. Daukanto kapas buvo sutvarkytas. Prie jo buvo padėti dar du nedideli akmenys: vienas su ąžuolo lapų vainiku, o kitas, mažesnis, su palmių vainiku, kurių autorius taip pat A. Raudonis. I. Vaišvilos užsakymu 1884 m. Rygoje pagaminta akmens plokštė buvo pakelta ir palikta ant kapo.

      Paminklo ant S. Daukanto kapo atidengimas įvyko 1926 m. spalio 31 d. Iškilmėse dalyvavo įžymūs dvasininkai, visuomenės, kultūros, savivaldybių, įvairių organizacijų veikėjai, šimtai vietos gyventojų. Susirinkusiems kalbėjo kun. Pranciškus Bučys, Šiaulių apskrities valdybos atstovas J. Švambaris, Seimo pirmininkas Justinas Staugaitis, prof. Mykolas Biržiška. Papilės savivaldybės ir vietos organizacijų vardu kalbėjo J. Šiuša, mokytojų - P. Šliauteris. Buvo surašytas iškilmingas paminklo atidarymo aktas. Be įžymių to įvykio dalyvių, jį pasirašė ir vietos gyventojų atstovai - vaistininkas Jonas Jodelis, girininkas E. Bučikas, mokytojai J. Skerstonas ir P. Šliauteris, viršaitis A. Gedaminas, LJS skyriaus pirmininkas Jeronimas Černis.

      A. Raudonio sukurtame paminkle, ąžuolo kamiene, yra įrašas: „Simanui Daukantui. Iki visuomenė pastatys paminklą, atitinkamą nuveiktiems Tavimi darbams, Tavo atminčiai skiriu šį savo rankų darbo paminklą A. Raudonis".

 

 

Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse 

Biliūniškių kaime rymo paminklas, menantis 1863-1864 metų  anticarinį nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą.

       Biliūniškių apylinkės buvo pasirinktos neatsitiktinai, nes pagal  sukilimo taktiką, sukilėlių būriai buvo formuojami ir parengiami kovai miškuose.

      Šiaulių apskrities sukilimo organizatorius kapitonas Jonas Stanevičius, padedamas brolio Povilo, 1863 metų kovo pradžioje Biliūniškių miške, netoli dvarininko Važinskio palivarko, pradėjo telkti sukilėlius. 1863 m. balandžio mėn. J. Stanevičiaus būryje jau buvo per 200 sukilėlių.

     Gūdūs, pelkėti vietos miškai  buvo caro kariuomenei veikti nepalanki vietovė, todėl sukilėliai rengė  išpuolius į Tryškius, Papilę, Akmenę.

      Pasak sukilimą tyrinėjusių istorikų, kovose prie Tryškių, sukilėlių duomenimis, būrys neteko 48 žmonių, o to meto valdžios duomenimis-200 kovotojų, mūšiuose prie Papilės žuvo dar didesnis kovotojų skaičius. Mūšis trukęs 12 valandų ir pasibaigęs sukilėlių būrio pergale išgarsino miestelio vardą net už Lietuvos ribų. Laimėta kova tapo Lietuvos sukilėlių kovinės taktikos pavyzdžiu.

      1933 metais Šiaulių „Aušros" muziejuje surengus parodą, skirtą sukilimo 70-čiui paminėti, žmogus, prisistatęs kaip ten kovojusio sukilėlio anūkas, ne tik pasiūlė pastatyti paminklą, bet ir paaukojo pinigų. Ši idėja parodos organizatoriams patikusi. Netrukus, tuo metu Šiaulių savivaldybėje dirbęs, ir iš Papilės krašto kilęs pedagogas Kazimieras Skerstonas parengė projektą, o 1934 metais betono obeliskas buvo atidengtas.

 

 

 

         2013 metais (sukilėlių kovų 150-ųjų metinių paminėjimui) Biliūniškių paminklas restauruotas Kultūros rėmimo fondo ir Akmenės rajono savivaldybės lėšomis. Projektą rengė ir paminklo restauravimo darbus kuravo Akmenės rajono savivaldybės paminklotvarkininkas Antanas Gabalis.

 



 

Paminklinis akmuo 1863 metų sukilėliams atminti Užbrasčių kaime


        2012 m. spalio 10 d. Užbrasčių miške atidengtas paminklinis akmuo 1863 m. sukilimo dalyviams atminti,  jų laisvės kovų 150 metų sukakčiai paminėti.

        1863 metų pradžioje Lenkijoje prasidėjęs sukilimas prieš carinės Rusijos valdžią išplito Lietuvoje. Kūrėsi sukilėlių būriai, kuriems vadovavo patriotiškai nusiteikę tautiečiai, daugiausiai inteligentai. Mūsų sukilėliams nebuvo lengva atsilaikyti prieš caro kariuomenę, kuri buvo geriau ginkluota, pranoko karių skaičiumi ir jų  parengtimi. Tačiau Papilės kautynės istorikų laikomos žymiausiomis sukilėlių laimėtomis kautynėmis Lietuvoje.  Papilės sukilėliams, įsirengusiems stovyklą  Užbrasčių miške , prie Klaišių dvaro palivarko, vadovavo vienas talentingiausių sukilimo vadų - dailininkas, gydytojas, atsargos kapitonas Boleslovas Dluskis-Jablonovskis.  1863 m. birželio 21 d. caro kariuomenės kuopos pradėjo ruoštis puolimui, apžiūrėjo Akmenės miškus prie Draginių.  B. Dluskio vadovaujami sukilėliai buvo gerai įsitvirtinę ir kovingai nusiteikę, todėl net keletą kartų atakuojami atsilaikė prieš caro kariuomenę ir privertė ją trauktis.

        Idėja įamžinti narsių sukilėlių pergales Užbrasčiuose kilo kraštotyrininkui, naujaakmeniečiui Ignui Valančiui. Rinkdamas medžiagą apie gimtąjį  Kinkių kaimą, I. Valantis išsiaiškino, kad  kautynės vyko netoli gimtų vietų, o vietiniai gyventojai dar prisiminė, kur buvo palaidoti mūšyje žuvę sukilėliai.

        Įamžinti laisvės kovų dalyvių pergales įgyvendinti padėjo Mažeikių miškų urėdijos (urėdas Albinas Paulavičius) miškininkai, kurie, pasitelkę Akmenės rajono savivaldybės ir Papilės seniūnijos atstovus parinko  vietą Užbrasčių miško pakraštyje. Net 8,5 tonos sveriantį akmenį miškininkams į numatytą vietą padėjo atgabenti  AB „Kalcitas" (direktorius Algirdas Rimkus), užrašą ir Vytį iškalė tautodailininkas Antanas Adomaitis.

        Iškilmingoje paminklinio akmens atidengimo ceremonijoje dalyvavo Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius, Akmenės rajono savivaldybės vicemerė Julija Juškienė, Papilės seniūnas,  gausus būrys Mažeikių miškų urėdijos  miškininkų, ir Papilės inteligentų. Paminklinį akmenį pašventino Papilės parapijos klebonas kun. Jonas Jucys. Tautiškų giesmių pagiedojo Viekšnių gimnazistai. Mažeikių šaulių senovinių patrankų šūviais pagerbtas dėl Lietuvos laisvės žuvusių sukilėlių atminimas.

 


 

 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 23, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel./faks. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

2009 - 2017 © Papilės kraštas