2024 kovo 28 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti. Šv. Jurgio paminklas

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

Dieninė stovykla Papilėje

2016.07.21
 

Liepos 4- 15 d. Papilės kultūros namuose buvo organizuota „ Kūrybinė- meninė, kultūrinė- pažintinė vasaros mozaikos“ stovyklėlė, kurioje dalyvavo 20 Papilės miestelio ir aplinkinių kaimų vaikų (9-13 metų).

Nuo pat ryto į Papilės kultūros namus sugūžėjo programos dalyviai, kurie buvo iš anksto užsiregistravę. Pirmąją dieną vaikai buvo susipažindinti su stovyklos programa ir mokymų vadovais. Susitikimo pradžioje kultūros namų vadovė kultūrinei veiklai Virginija Kupstienė su padėjėjais išdalino vaikams lapelius, kuriuose buvo pateikti 2 klausimai. Į pirmąjį klausimą, kas paskatino dalyvauti stovykloje, vaikai turėjo atsakyti jau pirmąją dieną. Į antrąjį klausimą – kokios veikos patiko labiausiai atsakyti turėjo pasibaigus stovyklai. Lapelius stovyklautojai prisegė prie akį traukiančios girliandos, kurioje užrašytas stovyklos pavadinimas.

Pirmoji programos diena (kūrybinė- meninė).

Simono Daukanto gimnazijos meno studijos vadovė Aušra Jankaitienė supažindino su odos dirbinių technologijomis. Dienos eigoje visi gamino jūros dugno paveikslą, kuriame plaukiojo įvairiaspalvės odinės vaikų gamybos žuvelės. Vaikai išmoko kūrybiškumo, lavino savo meninius gebėjimus.

Antroji programos diena (meniškumo diena).

Šiaulių privačios mokyklos „Smalsieji pabiručiai“ dailės mokytoja Gintarė Dirmeikienė supažindino vaikus su naujomis piešimo technikomis. Dienos tema „Piešiu Lietuvos 100-metį“. Piešimui pasirinkta medvilnė ir piešta specialiais medvilnei skirtais dažais. Vaikai lavindami savo vaizduotę, kūrybingumą, bei išmonę stengėsi kuo gražiau nupiešti, bei nutapyti savo sumanytą idėją.

Trečioji diena „Tautinės savimonės ugdymas“.

Minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną- liepos 6-ąją, Šv. Juozapo bažnyčioje buvo surengta piešinių paroda. Renginyje, dalyvavo ir stovyklos vaikai. Renginio metu stiprintas vaikų tautiškumo supratimas, bei sąmoningas požiūris į pilietinę visuomenę.

Ketvirtoji ir penktoji dienos (kūrybinės- meninės saviraiškos dienos).

Neįgaliųjų draugijos Papilės padalinio pirmininkė- Elena Vaičiuvienė, neseniai baigusiu ŠDRMC ir įgijusi floristikos pažymėjimą. Vadovė suteikė praktikių žinių ir motyvavo vaikus pasitelkti gamtos išteklius, kuriuos galima panaudoti labai naudingai. Vaikai savo rankomis gamino įvairiausius dirbinius. Mergaitės kūrė širdelės formos dėžutes, apklijuodamos jas karna ir medžio žieve, kurias puošė lauko gėlėmis, berniukai- mašinas. Kiti vaikai neatsispyrė pagundai pagaminti įvairiaspalvį šimtakojį. Kad vaikų darbeliai taptų dar gražesni buvo naudojamos ir pirktinės medžiagos: karšti klijai, spalvotos vielutės, karna, rakija, jūros kriauklytės, žvaigždutės, karoliukai.

Antrąją dieną buvo pagamintas didžiulis jūros dugnas, naudojant įvairiausius gamtoje surinktus augalus, šakeles, akmenukus ir pirktines grožybes: jūrų kriauklytes, žvaigždutes, liną. Vaikai pasitelkę savo fantaziją ir išmonę, mokėsi floristikos paslapčių.

Šeštoji diena- sveikos gyvensenos diena.

Jos veikla organizuotaneįgaliųjų klubo „Parama“ patalpose. Pirmininkė Irena Lingienė ir klubo narė Birutė Daunienė mokė stovyklėlės narius pasiruošti sau gardžių, bei skanių ir, svarbiausia, sveikų užkandžių: sumuštinių, salotų. Sveikos gyvensenos dienai vadovė I. Lingienė vaikus pavaišino savo gamybos desertu- želė su uogomis. Po maisto gaminimo visi pasivaišino vaikų ruoštomis vaišėmis.

Berniukams maisto gaminimo metu vadovė suteikė galimybę pavaikščioti šiaurietiškomis lazdomis, pasinaudoti masažine kėde. Po pietų, klubo sporto kambaryje pabuvojo ir mažosios šeimininkėlės.

Septintoji diena- kultūrinio pažinimo diena.

Kelionės metu aplankėme Mažąją Lietuvos kultūros sostinę-Naisius. Kelionė prasidėjo nuo kultūros rūmų. Čia apžiūrėjome įrengtą istorinę Naisių gyvenvietės ekspoziciją. Po to aplankėme Baltų dievų muziejų, kurį sudaro trys pagrindinės dalys- Saulės aikštė, Ugnies aikštė ir Alkos kalnas, o taip pat 53 ąžuolines senovės lietuvių dievų statulas, kurias drožė 14 Šiaurės Lietuvos skulptorių. Į Naisių centre esančią apvalios formos Saulės aikštę patekome pro tautinių juostų raštais drožinėtus vartus. Beje, ši aikštė, panaudojant saulės kolektorius, apšviečiama ir naktį. Iš jos vyksta transliacijos internetu. Aplankėme Baltų žolynų muziejų, kuris yra verpstės formos. Kiekvienoje iš trijų verpstės dalių pasodintos skirtingos augalų rūšys. Po visą kaimą yra išsibarstęs Inkilų muziejus, kuriame yra daugiau nei 100 inkilų. Apžiūrėjome dar nebaigtą įrengti baltų areną. Paskutinis objektas - žemaitukų žirgynas. Vaikai, kurie turėjo tėvelių sutikimus- galėjo pajodinėti. Grįždami namo stovyklautojai aplankė Kryžių kalną ir Pranciškonų vienuolyną.

Aštuntoji diena- ekologinė- gamtosauginė diena.

Buvęs Papilės Simono Daukanto gimnazijos, geografijos mokytojas, dabar pensininkas- Steponas Adomavičius sutiko prisidėti prie mūsų stovyklos idėjos ir supažindinti vaikus su gamta. Papilės kaimo turizmo sodybos „Svajoklių slėnis“ savininkas A. Martyšius taip pat mielai priėmė vaikus į savo išpuoselėtą sodybą, kur vaikai galėjo išvysti įvairiausių gamtos grožybių. O tuo tarpu mokytojas S. Adomavičius supažindino su mūsų aplinkoje gyvenančiais paukščiais (gegute, gandru, kurapka, putpele, lakštingala, volunge ir kt.). Mokytojas pateikė teorinių žinių apie gyvūnijos adaptaciją gamtoje. Vaikai suprato kokia trapi yra gamta, kad reikia tinkamai žiūrėti į gyvenamąją aplinką, kad ji būtų kuo mažiau pažeista žmogaus rankos. Taip pat, kad reikia ugdyti ekologinę savimonę ir kultūrą, draugišką bendravimą, pagarbą ir toleranciją.

Po pasakojimų apie paukščius aplankėme ir Papilės Jūros periodo atodangą. Jūros periodo uolienose yra gausu smulkių gyvūnų liekanų (fosilijų), kurios tik Papilės apylinkėse atsiveria žemės paviršiuje, bei atsirado prieš 205 milijonus metų. Vaikams didžiulį įspūdį paliko fosilijos, kurias jiems pavyko rasti. Keletas vaikų, jų parsinešė į namus.

Devintoji diena- etninės kultūros diena

Ketvirtadienio rytą visi laukėme pažintinės- etnokultūrinės ekskursijos į Telšių rajono Luokės seniūnijos, etnokultūrinius objektus. Pirmoji mūsų stotelė- beveik 300 metų skaičiuojanti Biržuvėnų dvaro sodyba, tai grafo N. Gorskio buvę namai. Šiandien Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpyje. Biržuvėnų dvaro ponų namas, po gaisro, atstatytas 2011 m. Namą puošia senovinio stiliaus baldai, išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės. Vaikai pamatė svetainių, virtuvės, indaujos, ponų miegamojo, kabineto ir kitas patalpas. Didžiulį susidomėjimą vaikams kėlė įvairiausios rankų darbo statulėlės, lėlės, medžio drožiniai, bei raganaitė sėdinti poilsio kambaryje.

Sekanti sustojimo stotelė - „Laumės pėda“. Vaikai turėjo galimybę pasivaikščiojant po miško takelį, ieškant rudagalvių baravykų nukeliauti iki „Laumės pėdos“. Pasakojama, kad atspaudą senų senovėje įmynė laumė, todėl griova vadinama Laumės pėda. Vaikai sužinojo, jog šaltinio vanduo laikomas šventu, turinčiu stebuklingą gydomąją galią, padedančiu susigrąžinti jaunystę ir sveikatą. Todėl visi, kas įbrido, kas plovė rankas, kas veidą, o kas tiesiog pažaidė, susipažino su šios itin ramios vietos istorija.

Po pasivaikščiojimų, ekskursantai vyko į Kuršų kaime esantį „Angelų malūną“. Senovinė, paslapties apgaubta sodyba ant upės kranto, kur nuo 1851 m. veikė vandens malūnas, o aplinka supama pasakišku kraštovaizdžiu: tankus, gražus miškas, didžiulis tvenkinys bei upė.

Ir galiausiai pasiektas Šatrijos kalnas. Žvelgiant iš apačios kalnas atrodė be galo didžiulis

(jo aukštis 228 m) , tačiau mažieji stovyklautojai nepabūgo aukščio ir lipo ne laipteliais, o tiesiog bėgo į kalno viršukalnę takeliu. Turėjome galimybę išvysti gražius kraštovaizdžius- pulsuojančius tikra vasara. Pamatyti kokia graži ir žalia Luokės seniūnijos teritorija. Vaikams itin didelį susižavėjimą kėlė ant kalno augančios avietės, žemuogės, kuriomis jie ir pasmaguriavo.

Dešimtoji diena- bendruomeniškumo diena.

Paskutinę stovyklėlės dieną praleidome su LŠS Akmenės 9 kuopos Papilės šaulių būrio kolektyvo penkiais vaikinais. Susitikimas įvyko Papilės miestelio parke, prie 13-kamienės liepos. Vaikai sužinojo, kas yra šaulys, kaip juo tapti? Jaunieji šauliai labai užimti: klauso paskaitų apie Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos istoriją, moksi politologijos, vadybos dalykų, susipažįsta su Krašto apsaugos ir Šaulių sąjungos statutais, mokosi topografijos, ginkluotės ir šaudybos, taktikos, pirmosios medicinos pagalbos ir kt.  Pirmasis praktinis mokymas - šaulio kuprinės turinys: kaip teisingai naudoti daiktus ir pagal pirmumo poreikį susidėti juos į kuprinę.

Tam, kad šaulys būdamas miške galėtų pasišildyti maisto, ar užsivirinti puodelį arbatos, vaikams parodyta, kaip užsidegti sausą kurą (tabletę).

Sekanti dalis leido vaikams pasijusti tikrais šauliais, išeinančiais į praktinius mokymus, kai jiems reikalinga pasiimti visą amuniciją, bei 15 kg sveriančią kuprinę. Žinoma, vaikams uždėtos dujokaukės, tam, kad esant sprogimo pavojui, nieko nenutiktų. Didžiulę juoko dozę vaikams kėlė kuprinės svoris, kuris sunkiai leido eiti į priekį.

Kol kūrenosi laužas, kuopos vyrai surengė vaikams užduotėles. Pirmoji buvo pasiskirstyti į dvi komandas ir kiekvienai susigalvoti po pavadinimą. Viena komanda klausėsi pasakojimų apie šaulių gyvenimą, o kita bandė įveikti užduotį. Užduotis- vaikams bendradarbiaujant kartu, kuo greičiau virve pakelti butelį. Po to komandos keitėsi vaidmenimis. Užduotį įvykdė abi komandos. Ši užduotis buvo pavaizduoti kaip greitai galima pasiekti gerų rezultatų, dirbant ir veikiant visiems kartu.

Antroji užduotis- vaikai vėl stojo į dvi komandas. Kiekvienas iš jų turėjo po šaulio kepurę, beretę ar skrybėlę. Vaikai bėgdami į jiems nurodytą teritoriją turėjo nuimti priešininko komandos kepures. Vyko 4 raundai, o po jų nugalėtojams paleistas į viršų įspėjamasis šūvis, kaip prizas. Po smagių žaidimų, vaikai kartu su jaunaisiais šauliais pasivaišino keptomis dešrelėmis.

Na, o labiausiai vaikus atsargos, taiklumo ir miklumo išmokė šaudymo užduotis. Vaikai sužinojo, kokios šaudymo pozos egzistuoja, kaip teisingai paimti ginklą į rankas ir kokia turi būti šaulio laikysena.

Tiesa, mūsų stovyklos narys N. Danilevičius pasiekė itin gerų rezultatų šaudymo rungtyje. Iš visų šūvių, jis nepataikė vos du kartus ir buvo išrinktas geriausiu stovyklos šauliu.

Paskutinė šaulių užduotis vaikams- paslėpto lobio ieškojimas. Pagal nurodytas koordinates kompaso pagalba, stovyklautojai turėjo surasti lobį. Užduotis sėkmingai įvykdyta.

Susitikimo pabaigoje vaikai buvo sustatyti į rikiuotę ir šaulių vedami aplankė S. Daukanto gimnazijoje įrengtas patalpas jauniesiems šauliams.

Grįžę į kultūros namus stovyklos dalyviai atsakė į antrąjį anketos klausimą – kokios veikos labiausiai patiko? Paaiškėjo, jog vaikus labiausiai sudomino ekskursijos, išvykos, susitikimas su jaunaisiais šauliais, floristikos mokymai.

Greitai ir turiningai prabėgo stovyklos „Vaikų kūrybinė- meninė, kultūrinė- pažintinė vasaros mozaikos“ dienos. Vaikai įgijo teorinių ir praktinių žinių, patyrė naujų neišblėstamų įspūdžių.

Programos vykdytojai yra dėkingi tėveliams už dalinę finansinę paramą, kad vaikai, neišeidami iš mokymų patalpų, galėjo vietoje papietauti.

Tikimasi panašias programas vykdyti ir kitais metais.

 

Projekto vadovė Virginija Kupstienė

 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2016.07.21 08:54
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2024 © Papilės kraštas