Užgavėnių blusturgis Papilėje

Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente.
Šiemet, kad ir pavasarį primenančią žiemą, varė gausus persirengėlių būrys. Aplankę miestelio įstaigas ir organizacijas užgavėnių personažai sugužėjo į kultūros namų kiemelį, kur jau būriavosi “ubagai”.
Visus pasitiko “Malpa” (V. Kupstienė), kuri visus šlakstė vandeniu ir linkėjo vaisingumo, gyvybingumo ir derliaus gausos.
Pirmą kartą žiūrovai ir dalyviai buvo pakviesti pirkti-parduoti ar šiaip pasižmonėti blusturgyje. Čia “įvairiais deficitais” prekiavo žydas Joškė (Z. Stupurienė) su žydaitėmis. “Žydų kromelyje” buvo galima pigiai (už dyką) nusipirkti muilo “iš ožio pasturgalio padaryto”, kuriuo nusiprausus dingsta noras keiktis, burnoti, taip pat įsigyti dantų pastos iš “eglišakių pelenų ir chliorkės” , kuri gerai išbalina dantis. Joškė siūlė ir skudurų skiautelių, kurios, anot žydo, “apsaugo nuo visokių skausmų ir epidemijų”. Daugiau “lekarstų nuo visų ligų” buvo galima rasti pas “šundaktarį” (R. Karalienė) Jo “aptiekoje” buvo galima įsigyti visokiausių tepalų bei stebuklingų piliulių. O štai pati “Belzebubo velnienė” (Z. Kybartienė) siūlė susigundyti “meilės ir sveikatos eleksyru iš “kačių kraujo ir velnio lašų”. Bet už eleksyro vieną lašą reikėjo pasirašyti “Juodoje Dušių Knygoje”. O jau po smerčio velniai dušeles utilizuos ir jų likučius subėrę į mėgintuvėlius, amžinais kamščiais užkimšę,”velnių traparnėje “sandėliuos. Mat ,anot velnienės, pragaro katilai dūšelių perpildyti, ir naujokėms nėra vietos. O štai ubagai – tikri altruistai! Ubagų vyriausioji (D. Bagdonavičienė) į lombardą prašė atnešti “ilgus liežuvius, plačias gerkles” ir kitokį brudą: paleistuvystes, apgavystes, šmeižtus, kerštus ir kitas ydas. Visas tas blogybes “dėjo į maišą”, kurį sudegins kartu su žiemos ir visokių blogybių prietelka More.
Blusturgio šėliones “užviršavo” raganaičių blynai ir arbata, kurių paragauti buvo galima raganų blyninėje”. Tai nekasdieniški blynai, o su tam tikrais, tik raganoms žinomais priedais, dėl kožno laimės ir ukvatos.
Lašininis ( L.Čeludis) ir Kanapinis (D. Rakštys) susipyko ir susirungė dėl savo žmonų, mat tiek Kanapinskienė (St. Vaišnorienė), tiek Lašininskienė (J. Kizikienė) pateikė ypatingas gavėnios laikotarpio patiekalų receptūras. Vis delto Kanapinis įveikė Lašininį ir uždegęs Morę, pakvietė visus aplink ją triukšmingai šokti. ”Didžioji blusė”- kultūros namų režisierė N. Grudžinskienė dirbo užgavėnių reportere. Operatorius – utielius (B. Kiudulas) filmavo nedradicine kamera – mėsmale.
Baigę blusturgio targavonę persirengėliai susėdo prie gausaus užgavėnių vaišių stalo. Čia linksmai aptarinėjo pavykusius ir nelabai pavykusius
prekybinius sandorius.
Prie renginio prisidėjo mėgėjų teatro aktoriai bei jų bičiuliai – kiti meno kolektyvai, seniūnijos neįgaliųjų klubas “Parama”, K. Narščiaus biblioteka.
Kultūros namų informacija
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
