2024 kovo 19 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti. Šv. Jurgio paminklas

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Šaltiškių molio karjeras

 

AB KALCITAS, ŠALTIŠKIŲ MOLIO KARJERAS

Vadovas  Arūnas Čepas

 

Įmonės kodas 153012125

Adresas Šaltiškių k., LT-85224, Papilės sen., Akmenės r.

 

Telefonas (425) 37 634

 

Už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime plyti Šaltiškių molio karjerai. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos. Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi  šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.

Triaso periodo nuosėdų sluoksnių aptinkama visoje Europoje, Afrikoje, tačiau daug kur jos glūdi po labai storais kitų epochų nuogulų klodais ir tik Šiaurės vakarų Lietuvoje, Ventos upės skardžiuose ir apylinkinėse vietovėse, jos iškyla arti žemės paviršiaus. Šaltiškių telkiniuose triaso molį dengia apie 16 metrų storio, riedulių nestokojančio priemolio bei smėlingų gruntų sluoksnis. Šaltiškių vyšninę primenančios spalvos A kategorijos molis, karjero darbuotojų teigimu, labai „riebus", grynas, plastiškas, tačiau keramikos pramonei ir plytų gamybai netinkamas. Užtat tinka portlandcemenčiui - populiariausiai rišamajai statybinei medžiagai - gaminti. Jis gaminamas į sumaltą kalkakmenį pridedant 25-30 proc. molio. Mišinys sukamosiose krosnyse esant 1400 laipsnių karščiui sukepa, tapdamas dirbtiniu mineralu klinkeriu. Į sumaltą klinkerį pridedant gipso ar kitokių priedų, pagaminamas įvairių markių bei paskirties portlandcementis.

 Šaltiškių molio kubinis metras sveria apie 1,8 tonos. Molio sudėtyje yra silicio, aliuminio, magnio, kalcio oksidų, apie 5-8 proc. geležies. Molis ir jį dengiantis grunto sluoksnis kasami galingais žingsniuojančiais ir vikšriniais ekskavatoriai, o jam išvežti į karjerą atvestas geležinkelis.

Nuo 1952 m. Naujojoje Akmenėje veikianti cemento gamykla (dabar - AB „Akmenės cementas") molį veždavosi iš artimesnio Alkiškių telkinio.Uždarius Alkiškių karjerą, 1971 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtas eksploatuoti Šaltiškių molio karjeras. Kad cementininkai nepajustų molio stygiaus, vėliau buvo pradėtas eksploatuoti naujas, 155 ha telkinys, esantis greta senojo molio karjero, kuriame kasimo darbai pradėti 1983 m. rudenį. Molio sluoksnis čia įvairuoja nuo 4 iki 100,5, o senajame Šaltiškių telkinyje vidutiniškai siekė 43 m. Molis čia grynas be akmenų, jį dengiančiame grunto sluoksnyje skirtingame gylyje aptinkama tokių pat fosilijų, belemnitų, kaip ir juros periodo atodangoje Papilėje. Geologai paskaičiavo, kad jame molio užteks 16- kai metų, tačiau išsamiau išžvalgius paaiškėjo, kad jo pakaks net 70 metų.

Senajame karjere, nuėmus apie 30 mln. kubinių metrų grunto, buvo iškasta apie 17 mln. kubinių metrų molio. Rekultivavus senąjį karjerą, jame liko apie 52 m. gylio, kilometro ilgio ir 600 m. pločio ežeras.

      Šaltiškių triaso molio karjeras buvo pasiūlytas ir 1998 m. priimtas į gamtos paminklų sąrašą.

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2024 © Papilės kraštas