Leopoldas Rozga. „Papil? širdyse ir likimuose"
Jam d?kinga lietuvi? kalba
Chackelis Lemchenas
1904 04 21 - 2001 11 11
Lietuvi? kult?ros istorijoje b?ta daugyb?s kitatau?i?, kurie ne tik nuoširdžiai steng?si pažinti m?s? kult?r?, men?, istorijos paveld?, bet ir daug nuveik? gausindami lietuvi? materialinius ir dvasinius turtus. Tokia buvo rus? Zubov? gimin?. Tokiu laikytinas ir žydas Chackelis Lemchenas, lietuvi? kalbos žinovas ir tyrin?tojas, žodyn? reng?jas, ties?s žyd? ir lietuvi? kalb? bei kult?r? s?veikos tiltus.
B?simasis mokslininkas gim? Papil?s miestelyje, ?ia augo, bendraudamas su vietiniais vaikais, puikiai išmoko ne tik lietuvi? kalb?, bet ir žemai?i? tarm?. Papil?je, žyd? pradin?je mokykloje - chedere, prad?jo mokslo keli?. Pirmasis mokytojas Faivušas Levinsonas m?gdav?s pasakoti ?domias istorijas, išsived?s vaikus ? gamt?, mokydavo pažinti piev? ir mišk? augalij?.
Prasid?jus Pirmajam pasauliniam karui, pasienio gubernij? žydai buvo priversti išvykti ? Rusijos gilum?. Gausi Lemchen? šeima per Ryg? ir Mogiliov? atsid?r? Penzoje, ten karo chaoso s?lygomis Ch. Lemchenas prad?jo gimnazijos kurs?, o gimnazij? baig? jau Lietuvoje 1923 m. Tais pa?iais metais ?stojo ? Kauno universiteto humanitarini? moksl? fakultet?. Studijavo viename kurse su b?simaisiais lietuvi? kalbininkais A. Saliu ir P. Skardžiumi. Paskaitas skait? lietuvi? literat?rin?s kalbos t?vu vadinamas J. Jablonskis. Garb?j? d?stytoj? piktino, kad iš bene 70 student? b?rio tik keturi dr?sta eiti prie lentos rašyti bei kir?iuoti sunkesni? žodži?. Ta?iau kart? iš paskutinio suolo pakil?s nežinomas juodbruvis smulkutis studen?iokas ne tik dvi lentas priraš?s J. Jablonskio diktuojam? žodži?, bet ir teisingai juos visus sukir?iav?s. Kai tre?i? ir ketvirt? paskait? situacija pasikartojo, J. Jablonskis atsipraš?s ir mandagiai pasiteirav?s, kokios studentas tautyb?s. Išgird?s, kad studentas žydas, d?stytojas ?m?s g?dinti auditorij?, es?, jeigu nelietuvis gali taip gražiai lietuviškai mok?ti, kod?l iš visos auditorijos tik keturi lietuviai dr?sta atsakin?ti? Jablonskis pasikviet?s student? savo sekretoriumi.
Tautin? švietimo sistem? kurian?iai Lietuvai labai tr?ko mokytoj?. To paties J. Jablonskio rekomenduotas, Chackelis Lemchenas tiesiai iš auditorijos siun?iamas lietuvi? kalbos mokytoju ? Ukmerg?, v?liau mokytojavo Kauno bei Šiauli? žyd? gimnazijose, o universitet? baig? tik 1936 metais.
Ch. Lemchenas 1929 m. ved? mokytoj? El? Volsonyt?, susilauk? dviej? s?n?. 1941 metais buvo priimtas ? Vilniaus universitet? ir paskirtas Žyd? kalbos ir literat?ros katedros asistentu. Deja, darbo nesp?jo prad?ti, nes Lietuv? užgriuvo Antrasis pasaulinis karas; 1941 m. vasar? Lemchen? šeima su visais Kauno žydais buvo uždaryta ? get?. 1944 m. kovo m?nes? hitlerininkai abu Lemchen? s?nus, Viktor? ir Azarij?, išvež? ? Osvencimo konclager? ir nužud? duj? kameroje. Vasar?, jau artinantis frontui iš ryt?, atskiriami ir Lemchenai: vyras išvežamas ? Dachau koncentracijos stovykl?, žmona - ? Štuthof?.
Ištv?r?s geto vargus, Chackelis Lemchenas išliko gyvas ir Dachau mirties stovykloje. V?liau jis pasakoj?s, es?, ten j? išgeb?j?s atsitiktinumas: gretimame barake laikomos jo buvusios mokin?s iš Šiauli? gimnazijos mokytojui kartais slapta pam?t?davusios tai kop?sto lap?, tai bulv?. 1945 m. geguž?s pradžioje Dachau konclageris likviduojamas. Kaliniai per Bavarijos Alpes išvaromi ? Tirol?. Pakeliui Ch. Lemchenui pavyksta pab?gti ir gr?žti ? Lietuv?. Po met? gr?žo ir likusi gyva žmona, kuri mir? 1979 met? ruden?.
Reik?t? ne vienos studijos Chackelio Lemcheno mokslinei ir literat?rinei veiklai aptarti. Dar b?damas mokytoju, Ch. Lemchenas jaut? b?tinyb? suartinti geroje kaimynyst?je nuo amži? gyvenusias lietuvi? ir žyd? tautas. O suartinti gal?jo viena kitos pažinimas. Jis buvo vienas iš entuziast?, parengusi? pirm? žyd? literat?ros antologij? lietuvi? kalba, pats jai išvert? Šolom Aleichemo ir I. Pereco k?rini?. O atliekamu nuo tiesioginio darbo metu var? ? priek? savo mokslin? studij? apie lietuvi? kalbos ?tak? ?ionykštei žyd? tarmei. Joje mokslininkas pateikia daugyb? lietuvišk? ir žydišk? žodži?, nugirst? gimtojoje Papil?je ir aplinkin?se Žemaitijos vietov?se. Mokytojaudamas Šiauliuose, dalyvavo kraštotyros ekspedicijoje, jos metu apraš? ir nufotografavo Pakruojo bei kai kuri? kit? miest? ir miesteli? sinagogas. Dabar tai didel?s mokslin?s vert?s darbas, nes pa?i? pastat? nelik?.
Po karo iki gilios senatv?s Ch. Lemchenas dirbo leidyklose, redagavo ?vairi? mokslo šak? žodynus, pats 1949 m. pareng? pirm? stamb? rus? - lietuvi? kalb? žodyn?, v?liau išleist? dar kart?. Kur dar net 7 kartus leistas mokyklinis rus? - lietuvi? kalb? žodynas. O pats didžiausias Ch. Lemcheno darbas - 1982 - 1985 m. išleistas 4 tom? rus? - lietuvi? kalb? žodynas, net pustre?io tomo medžiag? jam pareng? pats Ch. Lemchenas. Už š? darb? reng?jams buvo paskirta 1987 m. Lietuvos ministr? tarybos premija. Jis redagavo akademin? trij? tom? Lietuvi? kalbos gramatik?. Buvo subtilus lietuvi? kalbos žinovas, j? labai brangino ir myl?jo, kartu išlikdamas žydu - oriu ir darbš?iu savo tautos, savo kult?ros puosel?toju. Pagaliau 1970 m. buvo išleistas per karo audras stebuklingai išlik?s Ch. Lemcheno mokslinis darbas apie lietuvi? kalbos ?tak? Lietuvos žyd? tarmei.
Sovietin?s sistemos ideologiniai vadovai nelabai m?go min?ti kalbinink? iš Papil?s, gal ir d?l to, kad jo nuopelnus aukštai vertino užsienio mokslininkai. Minint amžiaus 90-?sias metines, Chackelis Lemchenas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikš?io Gedimino ordinu, tautie?iai j? išrinko Lietuvos žyd? bendruomen?s garb?s nariu. Buvo išleista išsami knyga apie mokslinink? su jo straipsni? publikacijomis „Darbai ir pol?kiai". Tre?ios eil?s s?n?nas R. Fridmanas iš Australijos 1999 metais apie Papil?s kraštiet? suk?r? dokumentin? kino film? „D?d? Chackelis", kuriame išsamiai papasakota apie iš paži?ros silpno, nediduko žmogaus dvasios stipryb?, pad?jusi? ?veikti ir mirties stovykl? siaub?, ir vaik? netekt?, ir vienatv?. Apie žmog?, siekus?, kad viena kit? pažindamos, tautos artimai bendraut?, o ne tolt? viena nuo kitos.