Apžadų kapelius mokslininkai vadina Kairiškių senkapiu. Čia nėra laidojama. Nuo seno šias vietas gaubia įvairiausi padavimai. Viename jų pasakojama, kad čia augo didžiausi pušynai. Žmonės pradėjo kirsti. Kirtę kirtę ir palikę dvi aukščiausias pušis. Piemenys po nakties pastebėjo, kad apie jas keliais nušliaužta. Pušis aptvėrė. Po nakties - nušliaužta apie tvorelę. Tada suprato, kad čia - šventa vieta. Pradėjo garbinti, statyti kryžius, medines skulptūrėles, vėliau pastatė koplytėlę. Ant vartų esantis įrašas sako, kad tai turėjo būti apie 1815 metus. Vartų apačioje yra užrašas: „Bromas pastatytas dievobaimingų ir geraširdžių žmonių aukomis bei darbu 1815-1932". Tvorelė atnaujinta vietos gyventojų rūpesčiu ir lėšomis 1954-1955 m. Žmonės čia meldėsi prašydami Dievo sveikatos.
Sovietų laikais naujus kryžius buvo draudžiama statyti, bet žmonės draudimo nepaisė.
Prieš kelias dešimtis metų bet kada apsilankęs žmogus galėjo paaukoti pinigų. Dar yra išlikusi įdomios konstrukcijos aukų dėžutė. Pinigai buvo skiriami remontui bei mišių aukai Šiaudinės bažnyčioje, nes čia buvo laidojami artimieji.
Nuo seniausių laikų Apžadų kapeliuose švenčiamos Šeštinės. Tradicija išliko ir sovietiniais laikais. Ir dabar Šeštinių išvakarėse koplytėlė puošiama vainikais, gėlėmis. Šv. Mišias paprastai aukoja Tryškių klebonas, nes Kairiškiai priklauso šiai parapijai, gieda choras. Po mišių vyksta pirmoji metų gegužinė, susirinkusieji svečiai ir šventės rengėjai vaišinami vietos šeimininkių virtais cepelinais., kuriems produktus susineša kairiškiečiai. Į atlaidus suvažiuoja senieji kairiškiečiai su atžalomis, pokario metais išsiblaškiusiais po aplinkinius rajonus ir apylinkes.
Apžadų kapeliai unikali savo tradicijomis vieta prie kurios išlaikymo prisidėjo Kosto ir Barboros Šiurkų, Jaugų, Jono Stulpino, Dapšių, V. Beniušienės, S. Gauronskienės, o ypač Stanislavos ir Juozo Prielgauskų šeimos.