Apžad? kapelius mokslininkai vadina Kairiški? senkapiu. ?ia n?ra laidojama. Nuo seno šias vietas gaubia ?vairiausi padavimai. Viename j? pasakojama, kad ?ia augo didžiausi pušynai. Žmon?s prad?jo kirsti. Kirt? kirt? ir palik? dvi aukš?iausias pušis. Piemenys po nakties pasteb?jo, kad apie jas keliais nušliaužta. Pušis aptv?r?. Po nakties - nušliaužta apie tvorel?. Tada suprato, kad ?ia - šventa vieta. Prad?jo garbinti, statyti kryžius, medines skulpt?r?les, v?liau pastat? koplyt?l?. Ant vart? esantis ?rašas sako, kad tai tur?jo b?ti apie 1815 metus. Vart? apa?ioje yra užrašas: „Bromas pastatytas dievobaiming? ir geraširdži? žmoni? aukomis bei darbu 1815-1932". Tvorel? atnaujinta vietos gyventoj? r?pes?iu ir l?šomis 1954-1955 m. Žmon?s ?ia meld?si prašydami Dievo sveikatos.
Soviet? laikais naujus kryžius buvo draudžiama statyti, bet žmon?s draudimo nepais?.
Prieš kelias dešimtis met? bet kada apsilank?s žmogus gal?jo paaukoti pinig?. Dar yra išlikusi ?domios konstrukcijos auk? d?žut?. Pinigai buvo skiriami remontui bei miši? aukai Šiaudin?s bažny?ioje, nes ?ia buvo laidojami artimieji.
Nuo seniausi? laik? Apžad? kapeliuose šven?iamos Šeštin?s. Tradicija išliko ir sovietiniais laikais. Ir dabar Šeštini? išvakar?se koplyt?l? puošiama vainikais, g?l?mis. Šv. Mišias paprastai aukoja Tryški? klebonas, nes Kairiškiai priklauso šiai parapijai, gieda choras. Po miši? vyksta pirmoji met? gegužin?, susirinkusieji sve?iai ir švent?s reng?jai vaišinami vietos šeimininki? virtais cepelinais., kuriems produktus susineša kairiškie?iai. ? atlaidus suvažiuoja senieji kairiškie?iai su atžalomis, pokario metais išsiblaškiusiais po aplinkinius rajonus ir apylinkes.
Apžad? kapeliai unikali savo tradicijomis vieta prie kurios išlaikymo prisid?jo Kosto ir Barboros Šiurk?, Jaug?, Jono Stulpino, Dapši?, V. Beniušien?s, S. Gauronskien?s, o ypa? Stanislavos ir Juozo Prielgausk? šeimos.