Eglesi? parkas yra 4 km. ? šiaur?s rytus nuo Papil?s, tarp kelio Papil?-Kruopiai ir Šaltiški? tvenkinio, Eglesi? kaimo šiaur?s rytin?je dalyje. Bendras plotas - 2,7 ha. Eglesi? dvar? 1906 m. vasario 3 d. pirko Aleksandro Godlevskio dukra Zofija Bu?ekien?. Jos vyras Emanuelis Bu?ekas buvo girininkas, labai myl?jo gamt?, tod?l prie savo dvaro sodino ?vairius medžius, tiek vietin?s kilm?s, tiek atvežtinius. Po antrojo pasaulinio karo savininkas pasitrauk? iš savo dvaro, tod?l dvaras ir parkas liko nepriži?rimi. Kol?kiniais laikais park? priži?r?jo S. Daukanto kol?kis, nes greta buvo kontora ir centrin? gyvenviet?. Dvaro pastat? neb?ra. Dabartiniu metu parkas priži?rimas seni?nijos, j? tvarko iš vieš?j? darb? paskiri darbininkai, be to prieš renginius talkas rengia Eglesi? kaimo bendruomen?. Jame auga paprastieji uosiai, klevai, liepos, ?žuolai, tuopos, gudobel?s, alyv? ir Vanhuto lanksvos kr?mai, buvusio sodo liku?iai. Iš retesni? medži? auga veimutin? pušis, Suka?iovo maumedžiai, paprastieji bukai, pilkasis ir 3 sidabriniai k?niai, paprastasis skirpstas, baltažiedis vilkmedis, paprastoji vinkšna, 2 melsvosios pac?g?s, melsvoji dygioji egl?, raudonasis ?žuolas, 2 totoriniai klevai, vakarin?s tujos. Parkas m?giamas ir lankomas vietini? gyventoj?, ?ia vyksta bendruomen?s renginiai.
Kairiški? parkas yra gyvenviet?s vakarin?je dalyje, dešiniajame Virvyt?s krante, bendras plotas 12,6 ha. Palei up?, apie 2 ha plote yra vaismedži? sodas. Sod? iš vakar? ir piet? juosia liep? eil?. Vakarin?je sodo dalyje, prie kelio, yra apie 35 m. ilgio vandens telkinys, apaug?s liepomis ir klevais. Parke auga sibirinis maumedis, paprastasis kaštonas, totorinis klevas. Šiuo metu turto savininkas yra Vladas Sirutavi?ius.
Klaiši? buvusio dvaro ir parko teritorija užima 11,1 ha. Parkas yra kelio Šemetai?iai - Kruopiai dešin?je pus?je, 6 km nuo Šemetai?i?, Klaiši? kaimo pietvakarin?je dalyje. Parkas yra ant dešiniojo Pragalvio upelio kranto. Ši teritorija nuosavyb?s teis?mis priklauso Vincui Karveliui, kurio t?vas dvar? pirko 1925 m. iš Eugenijaus Burbos, o šie dvar? vald? jau 1841 m. Sen?j? pastat? mažai b?ra lik?. Iš parko lik? tik parko teritorij? juosianti liep? ir kašton? eil?, auga uosiai, drebul?s, klevai, keletas raudonuogio šeivamedžio kr?m?. Stambiausias parko medis - paprastasis ?žuolas, kurio skersmuo siekia 1,3 m.
Mešk?n? buvusio dvaro parkas užima 4,4 ha plot? ir yra apie 300 m. ? šiaur?s vakarus nuo Šiaudin?s kaimo kapini?. ? parko teritorij? nuo vieškelio Papil?-Balsiai veda gana graži 100 liep? al?ja. Atstumas tarp atskir? eili? ir tarp medži? eil?je po 7,5 m. Al?ja atsiremia ? parko vidur?. Park? juosia liep? al?ja. Parke auga kaštonai, uosiai, paprastieji klevai, drebul?s, alyv?, paprast?j? karagan? kr?mai, pušys, beržas, Engelmano egl?, europinis maumedis, yra sodo liku?iai.
Papil?s parkas, tiksliau - buvusio parko liku?iai, yra Papil?s miestelio Liep? gatv?je, dešiniajame Ventos up?s krante, 0,3 km ? pietus nuo tilto per Vent?. Parke auga keletas mažalapi? liep?, 6 kanadin?s tuopos. Storiausios tuopos apimtis kr?tin?s aukštyje net 4,6 m. Šio parko ?žymyb? - dabar jau trylikakamien? liepa (iki 1982 m. buvo šešiolikakamien?).
Papil?s vardinis ?žuolynas yra ant Ventos up?s skardžio, tarp sen?j? kapini? ir kelio Papil?-Raud?nai. ?žuolyno ?veisimo sumanytojas seni?nas Antanas Vai?ius taip sugalvojo ?amžinti r?m?jus, kurie prisid?jo ir visaip r?m? Papil?s 750 met? jubiliejaus pamin?jim?, monografijos „Papil?" išleidim?, jos pristatym?, kitus miesteliui svarbius ?vykius. ?žuolyno sodinimo švent? ?vyko 2003 m. balandžio 12 d. Jos metu, grojant Papil?s kult?ros ir laisvalaikio centro kaimo kapelai, pasodinti ir apdainuoti pirmieji 75 ?žuolikai. Dabar jame auga 152 ?žuoliukai. Šiam ?žuolynui skirtas 0,6 ha plotas bus užsodintas artimiausiais metais. ?ia savo ?žuolus pasodino ir dar sodins Kilniausio poelgio nominantai, išleist? knyg? „Papil?s kraštas" ir „Papil? širdyse ir likimuose" r?m?jai, žym?s žmon?s aplank? Papil?.
Paragi? parkas ir dvaras yra dešin?je kelio Balsiai - Papil? pus?je, apie 0,5 km ? pietus nuo kelio. Parko teritorija užima 3,4 ha. Dvaras nuo 1954 m. priklaus? Ivanauskams. ?ia gim? ir gyveno seserys rašytojos Sofija Pšibiliauskien? ir Marija Lastauskien?, pasirašin?jusios bendru Lazdyn? Pel?dos vardu. Dvaro teritorijoje yra išlik?s gyvenamasis namas, kl?tis, pirtis, daržin?.
Parke yra išlikusios liep? al?jos, taip pat auga baltosios tuopos, 2 karpotieji beržai, klevai, uosiai, lazdynai. Dvaro pastatai - kult?ros paveldo objektas - priklauso Akmen?s rajono savivaldybei.