Leopoldas Rozga. „Papil? širdyse ir likimuose"
Talentas epoch? v?trose
Marija Lastauskien?
1872 05 15 - 1957 07 19
Kalbant apie Lazdyn? Pel?dos k?ryb?, dažniausiai turima galvoje ir analizuojama vyresniosios iš seser? Ivanauskai?i? - Sofijos Pšibiliauskien?s - k?ryba. Penkeriais metais jaunesnei Marijai Lastauskienei likimas l?m? sulaukti ilgesnio amžiaus, ir paraš? ji daugiau stambi? k?rini?, pirmiausia - roman?. Ta?iau jos k?riniai gal ne tiek ?taig?s ir emocional?s, nes dalis j? sesers išversti iš lenk? kalbos, o j? veiksmas dažniau pl?tojamas miestuose, provincijos skaitytojui menkiau paž?stamoje aplinkoje. Daugiau kaip pus? amžiaus Nacionalin?s M. Mažvydo bibliotekos rankraštynuose pragul?jo ir tik 1996 m. buvo išspausdintas Marijos paskutinis romanas, beje, parašytas jau lietuviškai, „Praeities šm?klos".
Marija ? pasaul? at?jo Šiauliuose, kur t?vai ilgesniam laikui apsistojo gr?ždami iš Vokietijos, po nutraukt? t?vo Nikodemo Ivanausko studij? Miuncheno dail?s akademijoje. ? suremontuot? Paragi? sodyb? šeima Marij? atsivež? jau penkeri? met? mergait?. ?ia ji augo dešimtmet?, kol, eidama šešioliktuosius, buvo išsi?sta mokytis siuv?jos amato ? Šiaulius, o dar po trej? met? išvyko ? Varšuv?, pas tet?, kuri tur?jo priva?i? siuvykl? bei rankdarbi? dirbtuv?.
Dar po devyneri? met? Marija išvažiavo darbo ieškoti ? Peterburg?, ?ia irgi lauk? toks pat sunkus ir menkai atlyginamas tri?sas Paršukovo papuošal? dirbtuv?je. Literat?rin? k?ryb? prad?jusi anksti, nuo 17 ar 18 met?, Peterburge dirbdama po 12 valand?, ji apskritai nebetur?jo galimybi? rašyti. Ta?iau suart?jo su socialdemokratin?mis nuotaikomis užsikr?tusi? student? bendruomene, 1903 m. ištek?jo už aktyviai socialdemokratines id?jas propagavusio studento iš Baltarusijos, dešim?ia met? jaunesnio V. Lastausko. Caro valdžiai ?mus represuoti 1905 m. sukilimo dalyvius bei agitatorius, šeima pasitrauk? ? Paragius. Marija kur? laik? dirbo kaip keliaujanti siuv?ja, yra žinoma, jog darbavosi Pavirvyt?s dvare, gausioje ir šviesioje Paulavi?i? šeimoje. Matyt, yra dirbusi ir Santekli? dvare, nes pažino ir viename iš savo k?rini?, apysakoje „Karalait? L?l?", sakoma, pavaizdavo šiame dvare užaugusi? talenting? meninink?, aud?j? On? Bagnickait?.
Skurdo užguita, M. Lastauskien? netrukus išvažiuoja uždarbiauti ? Ryg?, apie 1907 m. persikelia ? Vilni?. ?ia gal?jo daugiau laiko skirti meninei k?rybai, praaugo dukterys, ta?iau šeima iširo. Pirmojo pasaulinio karo išvakar?se abi seserys v?l sugr?žo ? vaikyst?s lizd? Paragius. M. Lastauskien? slaug? tuberkulioze sergan?i? motin? ir priži?r?jo vargan? ?k?. Buvo vegetar?, gail?davo gyv?n?, net iš silpnumo ar senatv?s nebeatsistojant? arkl? girdydavo iš dubens. Žinodami jos gailestingum?, kaimie?iai ? Paragius atnešdavo namie ?grisusius katinus, vokie?i? kariškiai kart? atgaben? dvi miške sugautas lapes, kurias Marija neva nety?ia paleidusi, sukeldama kariški? pasipiktinim?. Nor?dama prasiblaškyti, p?s?ia nueidavo ? Žar?nus-Latvelius, kur už dvarininko Liutiko buvo ištek?jusi teta, t?vo N. Ivanausko sesuo. Sako, bežingsniuojant tris dešimtis kilometr? pro Papil?, Kinkius, per g?džius miškus, jai kildav? k?rybini? sumanym?, vaizduot?je išryšk?dav? b?sim? heroj? portretai, apsakym? bei roman? siužet? vingiai.
Kaip ir seseriai Sofijai, Marijai Lastauskienei Paragiuose irgi buvo li?desio dienos. Palaidojo 1918 m. motin?, paskui - brol? Gustav?, 1926 m. ? Tryški? kapines išlyd?jo seser? Sofij? ir liko slaugyti jau garbaus amžiaus sulaukusio t?vo. Gyvenim? dar aptemd? politiniai ?vykiai. Tais pa?iais 1926 m. ?vyko valstyb?s perversmas, at?jusi tautinink? valdžia ?vykd? mirties nuosprend? keturiems Lietuvos komunist? partijos veik?jams. Mirties bausme buvo nuteistas ir M. Lastauskien?s žentas, dukters Onos vyras Pijus Glovackas. M. Lastauskien?s prašomas, prezidentas A. Smetona jam mirties bausm? pakeit? kal?jimu iki gyvos galvos. Žentui malon?s praš? ir buv?s sutuoktinis V. Lastauskas, ta?iau jo prašymas buvo atmestas. protestuodamas V. Lastauskas emigravo ? sovietin?s imperijos dalimi tapusi? Baltarusij?, v?liau, prasid?jus masin?ms Stalino represijoms, buvo suimtas, ištremtas ? Saratov?, paskui ? Šiaur?. Ten išsek?s ir pasiligoj?s, V. Lastauskas 1942 m. mir?. Žent? P. Glovack? iš kal?jimo paleido tik 1939 metais, jis žuvo 1941 m. vasar?, traukdamasis nuo hitlerin?s kariuomen?s.
T?v? Marija slaug? ir karšino iki jo mirties 1931 m. sausio 23 d. Paragiuose ji paraš? bene stambiausius savo k?rinius - romanus „Šviesuliai ir šeš?liai" bei „Šiaur?s sostin?je", pagr?stus Peterburgo prisiminimais. Klausydamasi t?vo pasakojim?, apie 1930 metus paraš? paskutin? savo roman? „Praeities šm?klos", kuris parengtas spaudai ir išleistas tik 1996 metais. Apie š? savo gyvenimo tarp? M. Lastauskien? pati yra rašiusi: „Mano vargai vis nesibaig?. T?vas, sulauk?s gilios senatv?s, visai ?gul?. Ilgais vakarais, s?d?dama prie jo lovos, daug kalb?davau su juo. Jis man daug papasakojo apie m?s? šeimos praeit?, ir, besiklausydama jo pasakojim?, parašiau roman? „Praeities šm?klos". Artimieji jame atpaž?sta ir t?v? N. Ivanausk?, ir nemažai kit? tikr? šio krašto gyventoj?, dalyvavusi? 1863 met? sukilime. Jaunesniajai dukrai Stasei ištek?jus už melioracijos inžinieriaus Kazio Matulio, šeima persik?l? ? Kaun?, netrukus ten apsigyveno ir motina.
Nepaisant senyvo amžiaus, Marija Lastauskien? noriai dalyvaudavo Telši? literat? susi?jimuose, važiuodavo ? jaunesni? k?r?j? rengiamus literat?rinius vakarus. Ir to meto nuotraukose ji vis juodais r?bais, kuriuos vilk?jo nuo motinos mirties iki pati išeidama iš šio pasaulio. Paskutin? dešimtmet? rašytoja gyveno Kaune, ten mir? ir palaidota.
Kad Lazdyn? Pel?dos slapyvardžiu pasirašin?ja dvi autor?s, seserys Ivanauskait?s, ilgai Lietuvoje nežinota, ši? paslapt? tik apie 1930 metus atskleid? Liudas Gira. Net patyr? ir akyli literat?ros kritikai ne visuomet nustato, katras k?rinys parašytas Sofijos, o katras Marijos. Neabejotina, kad seserys viena kit? papild?, dalijosi savo gyvenimo patyrimu ir dvasiniais pergyvenimais, gal - ir k?rybiniais sumanymais. Abi seserys buvo iš esm?s savamoksl?s, ta?iau puikiai mok?jo lietuvi? kalb?, raš? vaizdingai, ?taigiai, gyvai. Marijai daugiau teko pergyventi socialini? ir politini? permain?, reg?ti dar vien? kar?, okupacijas, tautie?i? tr?mimus, kelet? met? liepsnojus? pilietin? kar?. Bet tiems epochos g?siams pavaizduoti j?g? jau nepakako