Leopoldas Rozga. „Papil? širdyse ir likimuose"
Rašytojo likimo vieškeliai
Stasys B?davas
1908 03 05 - 1966 09 09
Papil? - kunigo ir rašytojo, aktyvaus tarpukario Lietuvos ir išeivijos lietuvi? visuomen?s ir literat?ros darbininko Stasio B?davo (literat?ros k?rinius pasirašydavo kaip Stasius B?davas) gimtin?. Jos prisiminimai šild? ir guod? jautri? rašytojo šird? iki pat ankstyvos mirties 1966-aisiais tolimame užj?rio krašte.
B?dav? šeima gyveno Papil?s miestelio Nepriklausomyb?s gatv?je, 30-uoju numeriu pažym?tame name. Šeimoje augo keturi vaikai. Vyriausiasis brolis Albertas ir jauniausioji sesuo Stefanija suk?r? šeimas, o Stasys ir Vincenta pasirinko gyvenim? Dievui.
B?simasis rašytojas mok?si Papil?s pradin?je mokykloje, j? baig?s persik?l? ? Šiauli? gimnazij?, tuomet jau gars?jusi? turtingomis literat?rin?mis tradicijomis. Šioje gimnazijoje yra mok?si J. Paukštelis, V. Alantas, L. Skabeika, K. Korsakas ir daug kit? savitas vagas literat?roje ir jos kritikoje, žurnalistikoje išvariusi? asmenybi?. Dažni b?davo literat?riniai vakarai, kuri? reng?jai bei dalyviai nestokojo išmon?s, kai kur steng?si pam?gdžioti tuomet madingus „Keturi? v?j?" poetus. Renginiuose ?sp?dingai reišk?si ir papil?niški? kraštietis. Aštuoniolikmetis gimnazistas Stasys B?davas išleido pirm? eil?raš?i? rinkin?l? „Širdies stygoms virpant".
Mokydamasis Stasys B?davas sek? bendraamži? k?ryb? ir per laiškus susipažino su biržie?iu Bernardu Brazdžioniu. Jaun? literat? bi?iulyst?, ilgainiui sustiprinta bendro emigrant? likimo, t?s?si iki pat S. B?davo mirties. Likimas l?m? S. B?davui palaiminti ir Brazdžioni? santuok?.
Baig?s Šiauli? gimnazij?, Stasys B?davas 1929 m. išvyko ? Kaun?, pasirinko teologijos ir filosofijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Rinkdamasis dvasininko keli?, judrus, anuomet madingo kapoto ritmo eil?raš?ius kuriantis žemaitis solidiems profesoriams k?l? rimt? abejoni?. Nuo dvasininko profesijos tuomet jau buvo „atsijoti" labai produktyv?s ir gars?s jauni poetai M. Linkevi?ius, K. Zupka, kai kurie d?stytojai suabejojo ir S. B?davu - ar tinkamas jis kunigystei, ar nepal?š susid?r?s su gyvenimo išbandymais? Sp?jama, kad S. B?dav? užtar? pats Maironis, galb?t jau tuomet ?žvelg?s jaunuolio talent? ir neeilin? darbštum? bei dvasininko pašaukim?.
?šventintas kunigu, Stasys B?davas vikaravo Josvainiuose, Deltuvoje, ?ekišk?je, Babtuose. Nenutoldamas nuo Kauno ir nuo jame intensyviai kunkuliavusio literat?rinio gyvenimo, S. B?davas su bendraamžiais važin?jo ? literat?rinius vakarus, radiofone reng? religines laidas, netrukus apskritai sugr?žo ? Kaun?, darbavosi kapelionu gimnazijose. Visur jis pirmiausia jaut?si kunigu, steng?si gyventi „naudingai ir tikslingai". Draugams sakydav?s, jog gyvenimas turi b?ti švarus, šviesus ir grynas. Mažiau paž?stantys vargu ar gal?jo j? net ?tarti esant žemai?iu. Pasak B. Brazdžionio, „Nedidutis, apvalutis, ne tik išvaizda panašus ? aukštait? kan. Tum?, bet ir charakteriu, b?du, kalba ir eisena, judrumu ir šviesiu žvilgsniu buvo tikra to didžiojo aukštai?io kopija. Stasiaus B?davo žemaitiškumas buvo gal tik ?ia, kad ir draugaudamas laik?si kažkaip atokiai, neatv?r? savo širdies paslap?i?."
Gyvenime papil?niškis buv?s taupus, bet ne d?l šykštumo, o d?l poreikio likti nepriklausomu nuo buities. Steng?si visur tur?ti savo namus. Sako, pirmas iš draug? ?sigijo ir automobil?, kuriame nuolat vežiodavosi nebaigt? k?rini? rankraš?ius.
? lietuvi? literat?r? Stasys B?davas ?ženg? ne tik kukliais eil?raš?iais, bet ir apsakym? rinkiniu „Širdys ir g?l?s" (1932), beje, išverstu ir ? lenk? kalb?, romanais „Mokytojas Banaitis" (1935), „Loreta" (1936), „Sala" (1937), jo pjes? „Lauk? berniukas" vaidinta Kauno jaunimo teatre. Paskata trauktis ? Vakarus nuo art?jan?ios sovietin?s kariuomen?s gal?jo b?ti hitlerin?s okupacijos metais jo parašyta knyga „Vidurnak?io sve?iai", pavaizdavusi sovietini? okupant? žiaurumus, anot profesoriaus V. Kubiliaus, ideologin? prievart?. Matyt, buvo 1944 met? vasara, gal liepa, gal rugpj?tis, kai S. B?davas paskutin? kart? apsilank? Papil?je, pakalbin?s artimuosius, ilgai rymojo prie t?v? kapo, atsiduso stabtel?j?s prie netoliese esan?ios S. Daukanto amžinojo poilsio vietos. Seserims pasak?s: „Kur beb??iau, nor??iau b?ti palaidotas prie t?veli?."
Daugiau kaip po dvej? met? atsid?r?s Amerikoje, S. B?davas aktyviai ?siliejo ? tenykšt?s lietuvi? literat? bendruomen?s gyvenim?, vienai kadencijai buvo išrinktas Lietuvi? rašytoj? draugijos sekretoriumi, raš? straipsnius žurnalams, redagavo kit? k?ryb?. Ir pats raš?. 1947 m. Airijoje iš?jo jo nauja knyga „Varpai skamba", kuri laikoma viena geriausi? lietuvišk? apysak? jaunimui. 1952 m. Vokietijoje išleistas romanas „Uždraustas stebuklas", paskui pakartotas ir angl? kalba. Kaip ir Lietuvoje, išeivijos visuomen? mielai skait? S. B?davo knygas, nes, pasak B. Brazdžionio, „jis raš? labai lengvai, vikriai gaud? momentus, gudriai derino ir narpliojo situacij?, gyvai pyn? fabul? ir skubiai mezg? intrig?, nesileisdamas ? gelmes, nesiekdamas padugni?, bet skaitytoj? (ypa? moterišk?) pagaudamas ir prie knygos pririšdamas..."
Papil?s kraštui S. B?davas brangus ir tuo, kad savo k?ryboje, kaip ir gyvenime, nepamiršo gimtojo krašto, jau pirmoje eil?raš?i? knygel?je dainavo apie Ventos pakrantes, o v?lesniuose prozos k?riniuose ne kart? pieš? Virvyt?s, Papil?s peizažus, vaizdavo šio krašto žmoni? buit? ir pasaulio matym?.
Stropiai r?pin?sis savo sveikata, nevartoj?s alkoholini? g?rim? ir nebendrav?s net su kava, Stasys B?davas sveikatos neteko gana anksti. Mir? pakirstas kraujo v?žio, nebaig?s daugelio darb? ir ne?gyvendin?s gausi? sumanym?. Gyvenimo pabaigoje jis v?l gr?žo prie poezijos, k?r? religinius dalykus - psalmes, elegijas proza, vis? gyvenim? raš?s dienorašt?, ketino savo gyvenim? apžvelgti priminim? knyga.
Deja, Stasio B?davo k?ryba iki šiol mažai žinoma Lietuvos visuomenei, ji nebuvo priimtina sovietinei ideologinei valdžiai, nesudomino ir dabarties knyg? leid?j?, ta?iau ir šiandienos skaitytojui gali b?ti ir ?domi, spalvinga, nes savaip patraukli žodingumu ir gamtos vaizdais.