Augustai?i? mal?nas
Apži?r?ti „tikr?“ vandens mal?n? galima Augustai?iuose, sename kaime ant dešiniojo Ventos up?s kranto. Tiesa, kaimas dabar ištušt?j?s, ta?iau, nusileidus ? up?s sl?n?, greit išvysi dviej? aukšt? puošn? raudon? plyt?, puošt? išsikišusiomis iš m?ro sien? plyt? eil?mis, stulpeliais, plyt? arkomis virš lang? pastat? su r?siu.
Šioje vietoje mal?no stov?ta jau XIX amžiaus pabaigoje. Dabartinis pastatas m?rytas 1932 metais.
Darbštusis Augustai?i? mal?nas išliko, nes nuolatos veik?.
Jo savininkais ilg? laik? buvo žydai Ševelis Vilkas ir Leiba Kušmanas, vert?si gr?d?, s?men? ir milt? prekyba. Pasak mal?no istorij? tyrin?jusio Antano Puš?iaus, Vilk? gimin?, kilusi iš Lietuvos žyd? elito, buvo gan?tinai turtinga ir apsukri. Tad „Augustai?i? mal?n?, tada dar medin? Ševelis Vilkas apdraud? ?vairiose Europos šalyse, v?liau padeg?, gavo draudimus ir už tuos pinigus pastat? m?rin? dviaukšt?, dar ir šiandien tebestovint?“1.
V?liau Augustai?i? mal?nas per?jo šios gimin?s palikuonims. Apie 1938 metais, mirus Š. Vilkui, mal?nas atiteko jo s?nui, kur? 1941 met? ruden? sušaud? vokie?iai Šiaudin?s miške.
Pokario metais mal?nas priklaus? komunalinei ?monei, suk?rus kol?kius, atiteko „Geguž?s 1-osios“ kol?kiui, nuo 1963-?j? Papil?s paukštininkyst?s tarybiniam ?kiui.
Atk?rus Lietuvos nepriklausomyb? mal?nas per?jo ? Papil?s žem?s ?kio bendrov?s rankas, v?liau per?m? ir tvarkyti ?m?si verslinkas Algirdas Martyšis, o po jo mirties - s?nus Rolandas Martyšius.
Atlaikiusiame dešimtme?i? negandas mal?ne išlik? autentiški ?rengimai, mal?nas gali malti vandeniu. Jame tebeveikia 1927 m. gamybos švediški valcai, kruop? darymo mašina.
Dabartinis mal?no savininkas numato mal?ne ?rengti muziej?.
Papartyn?s mal?nas
Ventos up? Papil?s apylink?je buvo patvenkta šešiose vietose ir prie kiekvienos užtvankos stov?jo vandens mal?nas.
Papartyn?s sl?nyje, kur nuo sen? laik? vešliai augo ir tebeauga daug papar?i?, jau nuo 1867 met? veik? vandens mal?nas, kartu gamin?s ir elektros energij?, pjov?s medienos lenteles (malksnas). Jame buvo fabrikin?s gamybos turbina, dvi poros girn?, pitlius.
XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje mal?nas priklaus? Joniškiams. Nuo 1934 m. iš Joniškien?s mal?no nusipirk?s Isaakas Vilkas j? suremontavo ir mal? iki 1940 met?. 1941 metais j? kartu su kitais žydais Šiaudin?s miške sušaud? vokie?iai. Karo metu mal?nas priklaus? vokie?iui. Pokario metais Papartyn?s mal?nas mal? iki 1953 met?.1999 metais Papartyn?s mal?n? atgaivino verslininkai, ?ia atstat? kadaise buvusi? užtvank? ir ?reng? hidroelektrin?.
Gelžbetonin? užtvanka, plyt? m?ro priestatas, antžemin?s elektros linijos nesuteikia grožio šimtame?iui mal?nui, bet sutvarkyta aplinka, ?rengtos poilsio zonos dalinai kompensuoja technikos ir architekt?ros paminklo autentiškumo praradim?.
Besidomintiems geologine ir istorine krašto praeitimi verta užsukti ? Papartyn?s sl?n?, dar ir d?l to, kad patys be didesnio vargo galime susirasti unikali? suvenyr? iš amži? gl?dumos-fosilij?- prieš 150 mln. met? gyvenusi? gyv?n? suakmen?jusi? liekan?.
Papil?s mal?nas
Ventos upe keliaujant žemyn Papil?je stovi išlik?s Papil?s vandens mal?nas, tarpukariu priklaus?s Domui Borusui, nuo 1931-Jonui Miku?iauskui, ne tik mal?s gr?dus, bet ir pjov?s malksnas, tiek?s elektros energij? Papil?s miesteliui. Jame yra veikusi ir viln? verpykla-karšykla.
Papil?s mal?nas laukia atstatymo.
Pašil?s mal?nas
Dar už keli? kilometr? žemyn Ventos upe, ties Pašil?s kaimu stov?jo Pašil?s vandens mal?nas, nuo 1927 m. priklaus?s Gaselkiams.Mal?no likimas neaiškus, tik žinoma, kad jau gerokai prieš Antr?j? pasaulin? kar? nebemal?, o bankrutav?s grei?iausiai buvo sugriautas.
Rudiki? mal?nas
Trimis km žemyn Ventos upe Rudiki? kaime veik? mal?nas, tur?j?s trejas paprasto malimo girnas, pitli? ir kruopin?, tod?l buv?s ne toks populiarus tarp ?kinink?.
Mal?no savininkais buvo lietuviai-Elvyra Gudavi?ien? ir Antanas Opulskis. 1936 metais Rudiki? mal?n? nusipirko Silvestras Ank?nas ir Juozas Gaižutis, kurie mal?n? pertvark? ir vald? iki pat karo. Antrojo pasaulinio karo pradžioje mal?nas sudeg?.
Keliaujant upe ir išlipus ant kranto randami tik pamat? akmenys, saugantys mal?no istorijos paslaptis.
Verta aplankyti Papil?s krašto mal?nus, atlaikiusius dešimtme?i? negandas, savinink? pasikeitimus, pertvarkas, dirbusius žmon?ms ilgus metus.
Daugiau informacijos apie Papil?s krašto mal?nus skaitykite monografijoje „Papil?".