Simono Daukanto paminklas

       Papilė garsi ir tuo, kad čia paskutinius trejetą gyvenimo metų praleido ir amžinojo poilsio atgulė žymus XIX a. Lietuvos istorikas, rašytojas, lietuvių tautinės savigarbos žadintojas Simonas Daukantas.

       Virš mažo Papilės miestelio dangaus fone visu ūgiu iškyla elegantiška Simono Daukanto figūra. Paminklą 1928 m. sukūrė skulptorius Vincas Grybas. Atidengimo iškilmės įvyko 1930 m. rugsėjo 31 d. Paminklas, tapęs ne vien miestelio, bet ir V. Grybo kūrybos simboliu, skleidžia tiek išorinio, tiek vidinio dvasinio pasaulio harmoniją. Tai vienas iškiliausių V.Grybo darbų, pareikalavęs iš kūrėjo milžiniškų dvasinių ir fizinių pastangų. Tuo metu tai buvo ne tik Papilės, bet ir visos Lietuvos simbolis, įprasminęs išmintį, laisvę ir valią.

      1927 m. Lietuvoje buvo suformuotas Komitetas, turėjęs pasirūpinti Lietuvos istoriko Simono Daukanto įamžinimu. Kol komiteto nariai svarstė paminklo vietos parinkimą, medžiagą ir kita,

      V. Grybas ėmėsi pirmųjų projektavimo darbų. V. Grybą įkvėpdavo valingo charakterio asmenybės, jų prasmingi siekiai, mąstymas, branda. Skulptorius giliai suvokė, koks ryškus S. Daukanto paliktas pėdsakas Lietuvos žemėje, tautos sąmonėje. Todėl jis daug laiko praleido gilindamasis į S. Daukanto kūrybinį palikimą, asmenybės bei fizinio portreto pažinimą. Prieš pradėdamas lipdyti portretinį S. Daukanto atvaizdą, skulptorius nuvažiavo į Papilę susitikti su žmonėmis, kurie dar prisiminė S. Daukanto veido bruožus, aprangą, šukuoseną, laikyseną ir kt. Nelengvas toks būdas dailininkui atkurti žmogaus fizinį atvaizdą, o kur dar psichologinė, dvasinė tos asmenybės būsena.V. Grybui reikėjo pasirūpinti nulipdytos S. Daukanto skulptūros liedinimu. Gavęs reikiamą informaciją iš Vokietijos apie skulptūros liedinimą, V. Grybas išvyko į Berlyną, kur jam pačiam prižiūrint buvo nukopijuota S. Daukanto statulos forma ir išlieta bronzos statula. Traukiniu per Tilžę, Pagėgius ji buvo pargabenta į Papilę ir pastatyta klebonijos kluone, kur prabuvo iki pat jos užkėlimo ant pjedestalo. Paminklo statybos karštymetis Papilėje prasidėjo 1930 m. Prie paminklo statybos plušo Papilės miestelio žmonės, vietiniai meistrai. Statant bei formuojant postamentą, iškilo daugybė keblumų dėl paminklo medžiagų, nes akmenys, žvyras ir cementas nebuvo patys tinkamiausi dalykai. Tačiau tuometinė ekonominė krašto padėtis geresnės išeities negalėjo pasiūlyti.

          Rugpjūčio pabaigoje ant 7 metrų pjedestalo buvo užkelta bronzinė S. Daukanto statula. Tačiau paminklui dar kažko trūko. V. Grybas, už Papilės bažnyčiai atliktą kažkokį darbą gavęs iš kunigo A. Šveistrio 400 litų, pusę šios sumos davė vietiniam kalviui, kas šis nukaltų grandines, kuriomis vėliau buvo apjuosta apatinė postamento dalis.

            S. Daukanto paminklui Vincas Grybas atsisakė papildomų išorinių efektų bei literatūrinių detalių, sukurdamas paprastumo ir vidinės jėgos kupiną stilistiką. Šiuo kūriniu skulptorius išsprendė vieną pagrindinių estetinių problemų - praktinio tikslingumo nebuvimą kompensuodamas žmogaus dorumo, mąstymo ir savimonės ugdymu.

            Lėšas paminklui rinko komitetas, vadovaujamas Viekšniuose gimusio kultūros ir literatūros istoriko, Vasario 16-osios Akto signataro M. Biržiškos. Jas aukojo Lietuvos mokytojai. 

 

 

 

 

 

           Įgyvendinant Akmenės rajono savivaldybės parengtą projektą „Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymas Papilės miestelyje“, (Nr. LEADER-12-AKMENĖ-04-010), pagal vietos veiklos strategiją „Kaimo vietovės studija ir integruotos strategijos tobulinimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Akmenės rajono savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ atlikti Simono Daukanto paminklo ir aikštės sutvarkymo darbai.

 

          Projektui įgyvendinti skirta 373 tūkst. Lt iš ES struktūrinių fondų, 78 tūkst. Lt LR valstybės biudžeto ir 359 tūkst. Lt Akmenės rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Iš viso – 810 tūkst. Lt.

 

          Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymo darbus Papilės miestelyje vykdė UAB „Plungės lagūna“. 2013 m. gruodžio 13 d. pasirašytas Statybos užbaigimo aktas. Projekto įgyvendinimo metu pagerinta Papilės miestelio reprezentacinė išvaizda ir sutvarkyta aplinka, restauruotas kultūrinę bei istorinę reikšmę turintis Simono Daukanto paminklas. 2014 m. pavasarį atsodinti želdiniai, įrengta veja.

 

          Papilė ir jos apylinkės yra vienas iš gražiausių Akmenės krašto kampelių, šis miestelis pritraukia itin daug turistų, geologijos, kultūros bei istorijos paveldo mėgėjų. Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymas labai svarbus Akmenės kraštui.

 

 

 

 

Simono Daukanto kapas

          Simonui Daukantui pirmieji du antkapiniai paminklai - paprastos akmeninės plokštės su įrašais - buvo pagaminti ir pastatyti kun. Ignoto Vaišvilos rūpesčiu. Pirmasis S. Daukanto paminklas esą buvęs paties I. Vaišvilos nukaltas. Jis ilgą laiką išgulėjo šalia kitos, 1884 m. Rygoje pagamintos didelės antkapio plokštės, esančios iki šiol ant S. Daukanto kapo. Laikui bėgant, Simono Daukanto kapas buvo apleistas. 1923 m. gruodį Papilės Simono Daukanto knygyno - skaityklos valdybos nariai (pirmininkas J. Šiuša, sekretorius P. Šliauteris, nariai J. Šliauteris ir L. Mockaitė) „Lietuvoje" paskelbė kreipimąsi į visuomenę, kuriame teigė, jog „lietuvių tauta privalo pastatyti Simonui Daukantui monumentalį paminklą, kuris būtų simboliu tautos vienybės..." Pažymėdami, jog retai kas lanko S. Daukanto apleistą kapą, valdybos nariai pranešė, kad Šiaulių apskrities valdyba pirmoji supratusi ir dar 1924 metų biudžeto sąmaton įtraukusi 7 tūkst. litų S. Daukanto kapui atnaujinti, akmeniui restauruoti bei paminklui pastatyti". Diskutuojant dėl paminklo projektų, 1925 m. liepos 14 d. šiaulietis Antanas Raudonis pasiūlė Šiaulių savivaldybei savo sukurtą paminklą pastatyti ant S. Daukanto kapo. Jis buvo iškaltas iš akmens, simbolizavo tuo metu paplitusį nulaužto ąžuolo kamieną. A. Raudonis paminklą dovanojo (aukojo), tačiau norėjo, jog jis apskrities valdybos lėšomis būtų nugabentas į Papilę, sutvarkytas kapas, padaryti akmens stulpai, grandinės. Šiaulių savivaldybei sutikus A. Raudonio paminklas buvo nuvežtas į Papilę ir ant S. Daukanto kapo pastatytas dar 1925 m. Darbus prižiūrėjo Šiaulių miesto inžinierius architektas Karolis Reisonas. Statant paminklą, pirmoji (1864 m.) akmens plokštė buvo nugabenta į Kauno karo muziejų ir padėta prie S. Daukanto paminklinio biusto.

      1926 m. vasarą S. Daukanto kapas buvo sutvarkytas. Prie jo buvo padėti dar du nedideli akmenys: vienas su ąžuolo lapų vainiku, o kitas, mažesnis, su palmių vainiku, kurių autorius taip pat A. Raudonis. I. Vaišvilos užsakymu 1884 m. Rygoje pagaminta akmens plokštė buvo pakelta ir palikta ant kapo.

      Paminklo ant S. Daukanto kapo atidengimas įvyko 1926 m. spalio 31 d. Iškilmėse dalyvavo įžymūs dvasininkai, visuomenės, kultūros, savivaldybių, įvairių organizacijų veikėjai, šimtai vietos gyventojų. Susirinkusiems kalbėjo kun. Pranciškus Bučys, Šiaulių apskrities valdybos atstovas J. Švambaris, Seimo pirmininkas Justinas Staugaitis, prof. Mykolas Biržiška. Papilės savivaldybės ir vietos organizacijų vardu kalbėjo J. Šiuša, mokytojų - P. Šliauteris. Buvo surašytas iškilmingas paminklo atidarymo aktas. Be įžymių to įvykio dalyvių, jį pasirašė ir vietos gyventojų atstovai - vaistininkas Jonas Jodelis, girininkas E. Bučikas, mokytojai J. Skerstonas ir P. Šliauteris, viršaitis A. Gedaminas, LJS skyriaus pirmininkas Jeronimas Černis.

      A. Raudonio sukurtame paminkle, ąžuolo kamiene, yra įrašas: „Simanui Daukantui. Iki visuomenė pastatys paminklą, atitinkamą nuveiktiems Tavimi darbams, Tavo atminčiai skiriu šį savo rankų darbo paminklą A. Raudonis".

 

 

Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse 

Biliūniškių kaime rymo paminklas, menantis 1863-1864 metų  anticarinį nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą.

       Biliūniškių apylinkės buvo pasirinktos neatsitiktinai, nes pagal  sukilimo taktiką, sukilėlių būriai buvo formuojami ir parengiami kovai miškuose.

      Šiaulių apskrities sukilimo organizatorius kapitonas Jonas Stanevičius, padedamas brolio Povilo, 1863 metų kovo pradžioje Biliūniškių miške, netoli dvarininko Važinskio palivarko, pradėjo telkti sukilėlius. 1863 m. balandžio mėn. J. Stanevičiaus būryje jau buvo per 200 sukilėlių.

     Gūdūs, pelkėti vietos miškai  buvo caro kariuomenei veikti nepalanki vietovė, todėl sukilėliai rengė  išpuolius į Tryškius, Papilę, Akmenę.

      Pasak sukilimą tyrinėjusių istorikų, kovose prie Tryškių, sukilėlių duomenimis, būrys neteko 48 žmonių, o to meto valdžios duomenimis-200 kovotojų,  tačiau laimėta kova tapo Lietuvos sukilėlių kovinės taktikos pavyzdžiu.

      1933 metais Šiaulių „Aušros" muziejuje surengus parodą, skirtą sukilimo 70-čiui paminėti, žmogus, prisistatęs kaip ten kovojusio sukilėlio anūkas, ne tik pasiūlė pastatyti paminklą, bet ir paaukojo pinigų. Ši idėja parodos organizatoriams patikusi. Netrukus, tuo metu Šiaulių savivaldybėje dirbęs, ir iš Papilės krašto kilęs pedagogas Kazimieras Skerstonas parengė projektą, o 1934 metais betono obeliskas buvo atidengtas.

 

 

 

         2013 metais (sukilėlių kovų 150-ųjų metinių paminėjimui) Biliūniškių paminklas restauruotas Kultūros rėmimo fondo ir Akmenės rajono savivaldybės lėšomis. Projektą rengė ir paminklo restauravimo darbus kuravo Akmenės rajono savivaldybės paminklotvarkininkas Antanas Gabalis.

 

 

Paminklinis akmuo 1863 metų sukilėliams atminti Užbrasčių kaime

        2012 m. spalio 10 d. Užbrasčių miške atidengtas paminklinis akmuo 1863 m. sukilimo dalyviams atminti,  jų laisvės kovų 150 metų sukakčiai paminėti.

        1863 metų pradžioje Lenkijoje prasidėjęs sukilimas prieš carinės Rusijos valdžią išplito Lietuvoje. Kūrėsi sukilėlių būriai, kuriems vadovavo patriotiškai nusiteikę tautiečiai, daugiausiai inteligentai. Mūsų sukilėliams nebuvo lengva atsilaikyti prieš caro kariuomenę, kuri buvo geriau ginkluota, pranoko karių skaičiumi ir jų  parengtimi. Tačiau Papilės kautynės istorikų laikomos žymiausiomis sukilėlių laimėtomis kautynėmis Lietuvoje.  Papilės sukilėliams, įsirengusiems stovyklą  Užbrasčių miške, prie Klaišių dvaro palivarko, vadovavo vienas talentingiausių sukilimo vadų - dailininkas, gydytojas, atsargos kapitonas Boleslovas Dluskis-Jablonovskis.  1863 m. birželio 21 d. caro kariuomenės kuopos pradėjo ruoštis puolimui, apžiūrėjo Akmenės miškus prie Draginių.  B. Dluskio vadovaujami sukilėliai buvo gerai įsitvirtinę ir kovingai nusiteikę, todėl net keletą kartų atakuojami atsilaikė prieš caro kariuomenę ir privertė ją trauktis. Mūšiuose prie Papilės žuvo dar didesnis kovotojų skaičius, nei Biliūniškėse. Mūšis trukęs 12 valandų ir pasibaigęs sukilėlių būrio pergale išgarsino miestelio vardą net už Lietuvos ribų.

        Idėja įamžinti narsių sukilėlių pergales Užbrasčiuose kilo kraštotyrininkui, naujaakmeniečiui Ignui Valančiui. Rinkdamas medžiagą apie gimtąjį  Kinkių kaimą, I. Valantis išsiaiškino, kad  kautynės vyko netoli gimtų vietų, o vietiniai gyventojai dar prisiminė, kur buvo palaidoti mūšyje žuvę sukilėliai.

        Įamžinti laisvės kovų dalyvių pergales įgyvendinti padėjo Mažeikių miškų urėdijos (urėdas Albinas Paulavičius) miškininkai, kurie, pasitelkę Akmenės rajono savivaldybės ir Papilės seniūnijos atstovus parinko  vietą Užbrasčių miško pakraštyje. Net 8,5 tonos sveriantį akmenį miškininkams į numatytą vietą padėjo atgabenti  AB „Kalcitas" (direktorius Algirdas Rimkus), užrašą ir Vytį iškalė tautodailininkas Antanas Adomaitis.

        Iškilmingoje paminklinio akmens atidengimo ceremonijoje dalyvavo Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius, Akmenės rajono savivaldybės vicemerė Julija Juškienė, Papilės seniūnas,  gausus būrys Mažeikių miškų urėdijos  miškininkų, ir Papilės inteligentų. Paminklinį akmenį pašventino Papilės parapijos klebonas kun. Jonas Jucys. Tautiškų giesmių pagiedojo Viekšnių gimnazistai. Mažeikių šaulių senovinių patrankų šūviais pagerbtas dėl Lietuvos laisvės žuvusių sukilėlių atminimas.

 

 

      Šv. Jurgio paminklas

 

 

         Svarstant Simono Daukanto aikštės tvarkymo projektus, 2013 metams einant į rudenį, kraštietis A. Gauronskis užsiminė, jog reikėtų pagalvoti apie Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio įamžinimą Papilėje.

         Savo mintį A. Gauronskis išplėtojo 2014 m. Vasario 16-osios minėjime, skirtame Lietuvos valstybės dienai, Papilės kultūros namuose skaitydamas pranešimą „Tautos išlieka tik atsimindamos“. Minčiai prieštaraujančių nebuvo. Dar reikėjo idėjų, parinkti vietą, ir žinoma, sukaupti lėšų idėjai įgyvendinti. Šventės metu įsteigtas komitetas Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui pasitikti ir jo įamžinimui Papilėje organizuoti. Į komitetą pakviesti: daktaras, kraštietis, 2008 m. Papilės seniūnijos kilniausiojo poelgio nominantas Algirdas Gauronskis, daubiškietė, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė, kunigas Jonas Jucys, pirmoji, 1998 metų Papilės seniūnijos Kilniausiojo poelgio nominacijos laureatė, mokytoja Marija Repšytė, architektas Šarūnas Sabaliauskas, kraštietė Virginija Uksienė, VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja, Antanas Vaičius, Papilės seniūnijos seniūnas, Papilės seniūnijos rėmimo fondo administratorius. Po šventės pirmajam pasitarimui seniūnas Antanas Vaičius pakvietė naujojo komiteto narius. Algirdas Gauronskis pasiūlė į komiteto darbą pakviesti architektą Šarūną Sabaliauską. Komiteto nariai pasidalino mintimis apie galimus variantus kur ir kaip įamžinti Lietuvos nepriklausomybės 100-metį Papilėje, komitetas išsirinko pirmininką Algirdą Gauronskį, administratorių Antaną Vaičių, aptarė sąskaitos atidarymo reikalus. (Naujienos→Archyvas→2014.02.18→ „Šventėme Vasario 16-tą“).

         Nedelsiant, 2014 metų vasario 19 dieną banke atidaryta sąskaita lėšoms kaupti šimtmečio idėjos įgyvendinimui. Sustiprinta ir profesionalų komanda. Komiteto prašymu, į pagalbą 100-mečio idėjai plėtoti, architektas Šarūnas Sabaliauskas pakvietė šiaulietį dizainerį Darių Linkevičių ir Lietuvoje savo kūrybos darbais gerai žinomą skulptorių Martyną Gaubą.

         2014 metų birželio 3 dieną komiteto nariai buvo susirinkę Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje. Dalyvaujant Lietuvos muziejų sąjungos pirmininkui, „Aušros“ muziejaus direktoriui Raimundui Balzai, tartasi, diskutuota, išklausyta specialisto nuomonės, kaip meninės išraiškos priemonėmis šią iškilią datą būtų galima įprasminti Papilėje.

         Kraštietis, komiteto pirmininkas A. Gauronskis, kreipėsi į Papilės bendruomenę ir kvietė siūlyti idėjas 100-mečio įamžinimui Papilėje (Naujienos→Archyvas→2014-06-18→„ Kaip paminėsime atkurtos valstybės šimtmetį“).

2015 m. vasario 16-osios šventė vyko ką tik renovuotose, dar dažais kvepiančiuose kultūros namuose. Pranešimą „Nepriklausomybės įamžinimas Lietuvoje ir Papilėje“ perskaitė architektas Šarūnas Sabaliauskas. Pranešėjas skaidrėse parodė variantus, kaip galėtų atrodyti Lietuvos 100-mečio įamžinimo akcentas aikštėje prie bažnyčios ir šios aikštės sutvarkymo vizija. Mintimis apie Lietuvai svarbios datos įamžinimą pasidalino „Vienybės“ laikraščio redaktorius Leopoldas Rozga.

      Tų pačių metų gegužės 6 d., Lietuvos100-mečio paminėjimo Papilėje komiteto narius gydytoją Algirdą Gauronskį, architektą Šarūną Sabaliauską, Papilės Šv. Juozapo bažnyčios kleboną kun. Joną Jucį ir seniūną Antaną Vaičių priėmė JE Telšių vyskupas Jonas Boruta. Komiteto nariai pasidalino mintimis apie Lietuvos 100-mečio įamžinimą Papilėje, J. Basanavičiaus gatvės ir aikštės prie bažnyčios sutvarkymą. JE vyskupas J. Boruta pritarė, kad vieta aikštėje prie bažnyčios tinkama sakraliam paminklui šimtmečio proga. Taip pat teigė, jog nėra trukdžių tvarkant aikštę, nuo pagrindinių šventoriaus vartų keletą metrų patraukti aikštėje stovintį kryžių.

      2015 m. gegužės 15 d. 100-mečio komiteto posėdyje pakviesti dalyvauti rajono savivaldybės architektė Vita Lukošiūtė, vyriausiasis specialistas paveldosaugai Antanas Gabalis, Statybos skyriaus specialistas Justas Norbutas. Posėdyje svečiai informavo apie planuojamą įgyvendinti ES fondų bei savivaldybės lėšomis, kompleksišką bendruomenės ir viešosios infrastruktūros atnaujinimo projektą. Jo metu numatomas J. Basanavičiaus g. atkarpos (nuo bažnyčios iki S. Daukanto aikštės), aikštės prie bažnyčios, Lakštingalų slėnio sutvarkymas, vaikų žaidimų aikštelės prie kultūros namų įrengimas, laiptų į I piliakalnį atnaujinimas, estrados įrengimas ir suolų atnaujinimas Papilės parke.

      2015 m. rugsėjo 22 d. į 100-mečio komiteto posėdį pakviestas bendruomenės aktyvas. Posėdyje dalyvavę S. Daukanto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Kristina Dorofėjienė, bibliotekininkė Rima Karalienė, atsargos karininkas daubiškietis Jonas Mažylis, ūkininkai Kazys Joniškis, Sigitas Statkus, Aleksandras Kulvelis kalbėjosi dėl galimų akcentų, renginių ir veiklos plano 2018-iems metams. Susirinkusieji svarstė galimybę aikštėje prie bažnyčios pastatyti paminklą (galbūt obeliską), kuriame būtų įamžinti nepriklausomybės kovų partizanai, savanoriai, Lietuvos nepriklausomybei svarbios datos. Didžioji dauguma susirinkusių atmetė A. Gauronskio siūlymą statyti paminklą asmenybei. Kristina Dorofėjienė išsakė parapijiečių susirūpinimą, kad tvarkant aikštę prie bažnyčios, reikėtų atnaujinti takus aplink ją.

       2016 m. vasario 16-osios šventės metu jos dalyviams buvo pristatyti Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui paminėti skirto paminklo ir aikštės prie Šv. Juozapo bažnyčios sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Bendrą dizainerio Dariaus Linkevičiaus, skulptoriaus Martyno Gaubo sukurą maketą papilėniškiams pristatė bendraautorius architektas Šarūnas Sabaliauskas. M. Gaubas svarstė vieną iš galimų variantų aikštėje pastatyti Šv. Jurgio ant žirgo skulptūrą ir slibiną, simbolizuojančius gėrio pergalę prieš blogį, kaip asociaciją į nuolatinę lietuvių kovą už nepriklausomybę per pastarąjį šimtmetį. (100-mečiui→Informacija→Archyvas→2016-03-02 „Pateikta aikštės sutvarkymo ir būsimo paminklo vizija“).

       Po renginio popietei seniūnas pakvietė visų metų kilniausiojo poelgio nominacijos laureatus. Jos metu pasidalinta mintimis apie Lietuvos 100-mečio pasitikimą, šventės metu pristatytą aikštės sutvarkymo projektą, kalbėta apie takų prie bažnyčią sutvarkymą, lėšų paminklui rinkimą.

       Naivu manyti, kad 100-mečio įamžinimo ženklo parinkimas ir statymas vyko sklandžiai. Papilėniškių aistras dėl 100-mečio akcentu menininkų pasiūlytos Šv. Jurgio skulptūros pakurstė regioninio laikraščio „Šiaulių kraštas“ išspausdintas straipsnis (2016-05-12) antrašte „Drakonas – į kaimynus Simonui Daukantui“. Po jo sekė kitas – kaltinantis seniūną neįsiklausant į „platesnio akiračio žmonių pasiūlymus“, kad dėl 100-mečio akcento „sprendimai priimami nedideliame ratelyje, susirinkus seniūnijos kviestiniams asmenims“, baimintasi, kad dėl „ didžiulio slibino“ bus iškeltas aikštėje stovintis kryžius, o ir „nesvarbu, ar tinkamai bus išleidžiami pinigai“.

        Po svarstymų ir aštrių komentarų regioniniame laikraštyje, 2016 m. birželio 28 d. pavakarę Papilės miestelio bendruomenės ir klubo „Atgaiva“ iniciatyva, miestelio gyventojai buvo sukviesti į pasitarimą dėl kryžiaus, esančio prie Šv. Juozapo bažnyčios išsaugojimo ir Lietuvos šimtmečio įamžinimo Papilėje. Susirinkime dalyvavo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius, Lietuvos 100-mečio įamžinimo Papilėje komiteto pirmininkas Algirdas Gauronskis, architektas Šarūnas Sabaliauskas. Susirinkimą pradėjusi bendruomenės pirmininkė Dovilė Joniškienė išsakė susirinkimo iniciatorių susirūpinimą dėl kryžiaus prie bažnyčios šventoriaus išlikimo ir plačiai nuskambėjusių atgarsių regioninėje spaudoje dėl būsimo paminklo šimtmečiui.

Seniūnas Antanas Vaičius nuoširdžiai padėkojo Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos globėjai L. Šalčius už elektroninį laišką, kuriame ponia Laima pirmiausia pasidžiaugė mūsų iniciatyva įprasminti Lietuvos 100-metį Papilėje. Taip pat seniūnas išdėstė visą chronologiją su konkrečiomis datomis, pasitarimais ir renginiais nuo 2014 metų vasario 16-osios šventės, kuomet buvo pradėta kalbėti bendruomenėje apie pasirengimą Lietuvos valstybės 100-mečio įamžinimui Papilėje. Architektas Šarūnas Sabaliauskas, įsiaudrinusiai ir klausyti nenorėjusiai auditorijai bandė paaiškinti, kad aikštės prie bažnyčios priešprojektinis pasiūlymas pristatytas kaip vizija lėšoms gauti aikštei tvarkyti ir projektinei dokumentacijai parengti. Dėl galutinio paminklo eskizo dar nėra apsispręsta, ir jis bet kokiu atveju bus svarstomas bendruomenėje. Vasario 16-osios minėjimo metu, šventės dalyviams pristatytoje aikštės prie bažnyčios sutvarkymo vizijoje, apie joje esančio kryžiaus iškėlimą nebuvo nė kalbos, aptarta galimybė jį keletą metrų patraukti į šoną, kad palikti atvirą erdvę įvažiavimui per pagrindinius bažnyčios vartus į šventorių bažnyčios tvarkymo reikalais ar nelaimės atveju. Ilgai vyko diskusijos, o susirinkimui baigiantis, seniūnas Antanas Vaičius, pritardamas Laimos Šalčius siūlymui, kvietė visus iki rugsėjo 1 d. pateikti eskizus su paminklo vizijos aiškiu aprašymu (100-mečiui→Informacija→Archyvas→2016-07-21→ „Po susirinkimo laukiama pasiūlymų“).

       Paragių dvaras karštą 2016 m. liepos 2-osios popietę prisipildė kviestinių svečių. Skambant Naujosios Akmenės muzikos mokyklos kanklininkių ansamblio atliekamoms melodijoms (vadovė L. Rimkuvienė) rinkosi kraštiečiai, vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vadovai, ūkininkai, verslininkai. Tai antrasis toks susibūrimas po 16 metų. 2000 m. liepos 1 d. kraštiečiai seniūno A. Vaičiaus buvo kviesti pasitarti dėl Papilės 750-ųjų jubiliejinių metų paminėjimo. Šį kartą rinktasi pasikalbėti dėl Lietuvos valstybės 100-mečio įamžinimo Papilėje. Visiems į kvietimą atsiliepusiems ir atvykusiems padėkojo seniūnas A. Vaičius ir pakvietė į klojimą pažiūrėti Edvardo Liachausko sumontuotą video filmą apie pokyčius Papilės seniūnijoje per pastaruosius du dešimtmečius.

         Diskusijas apie valstybės šimtmečio įprasminimą Papilėje savo pasisakymu pradėjo kraštietis, gydytojas A. Gauronskis, visiems Papilėje gimusiems „suteikęs“ privilegijuotųjų statusą, nes tai kraštas – su labai turtinga istorine praeitimi. Jis pasidžiaugė, kad idėją pastatyti paminklą valstybės sukakčiai Papilėje palaiko labai talentingų ir kūrybiškų žmonių: architekto Š. Sabaliausko, dizainerio D. Linkevičiaus ir skulptoriaus M. Gaubo draugija. Jų idėja – šiai progai pastatyti Šv. Jurgį, nugalintį slibiną. Sumanymą, patikinę, kad konkretaus paminklo eskizo vis dar nėra, susirinkusiai auditorijai pristatė Š. Sabaliauskas ir D. Linkevičius. Diskusijose pasisakė rajono savivaldybės meras V. Mitrofanovas, kraštiečiai: skulptorius D. Čepas, V. Greičiūnas, B. Balkauskas, redaktorius L. Rozga, Akmenėje gerai žinomas tautodailininkas A. Adomaitis.

          Prieš pokalbiams persikeliant į lauko terasą, seniūnas A. Vaičius susirinkusių kraštiečių paprašė sudalyvauti vienoje istorinėje akcijoje: savo parašais patvirtinti pritarimą valstybės 100-mečio įamžinimo paminklo vietai – aikštei prie Šv. Juozapo bažnyčios. Visą vakarą mažomis ir didesnėmis grupelėmis kraštiečiai diskutavo, o vakaro eigoje 60-čia parašų patvirtino, kad pritaria paminklo pastatymui (100-mečiui→Informacija→Archyvas→2016-07-21→ „Paragių sambūris“).

         2016 m. rugsėjo 22 d. seniūnijoje vėl rinkosi 100-mečio komitetas. Į posėdį pakviesti atvyko rajono savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius, architektė Vita Martinaitienė, paminklosaugos specialistas Antanas Gabalis. Posėdyje svarstyti Lietuvos valstybės 100-mečiui įamžinti Papilėje paminklų eskizai, kuriuos pateikė papilėniškiai ir kraštiečiai. Eskizai iš anksto buvo išsiuntinėti visiems komiteto nariams. Komiteto pirmininkas A. Gauronskis pasidžiaugė idėjų gausa, jų gauta net 15: simbolinis kardas su saule; „pasaulio stulpas“ su dievo akimi; angelo skulptūra; metalinis rutulys su ant jo užrašytais Daukanto žodžiais; suolas su atversta knyga; Vyčio kryžius su Daukanto tekstais; saulės laikrodis, šventoji šeima; labai meniški dailininko A. Adomaičio piešiniai Daukanto tema ir t.t. Gumbakiškis A. Kulvelis savo pasiūlyme išdėstė, kaip, jo manymu, turėtų būti sutvarkyta aikštė prie bažnyčios. Skulptūra galėtų būti ir Šv. Jurgio, tik jos proporcijos, anot Aleksandro, turėtų būti artimos atvaizdui šventuose paveiksluose. Pasiūlymą baigė teigdamas, kad pastaruosius du mėnesius šią nuomonę aptarinėjęs su seniūnijos gyventojais.

         A. Gauronskis tuo pačiu prisiminė Paragių sambūrį – „jis suteikė žinomumą apie Papilės užmojus paminėti valstybės 100-metį, mūsų idėją žino ir palaiko net kitų savivaldybių geros valios žmonės“.

         Architektė V. Martinaitienė taip pat buvo teigiamos nuomonės, tačiau jai krito į akis, kad daugelyje pasiūlymų dominuoja Daukanto tema, – reikėtų nesiblaškyti, mes rengiamės ne Daukanto, o valstybės 100-mečio paminėjimui. Architektė informavo, kad baigiama rengti aikštės sutvarkymo projektinė užduotis, todėl liko vos mėnuo užduoties sukonkretinimui. Architektas Š. Sabaliauskas, vertindamas pateiktus pasiūlymus teigė, jog visos idėjos priimtinos, tačiau būtina sąlyga – parinkti joms vietą ir laiką. Jis paantrino V. Martinaitienei, kad valstybės 100-mečiui nebereikėtų dar kartą įamžinti Daukanto. Vicemeras A. Nicius taip pat buvo konkretus – įamžinant S. Daukantą nieko svaresnio negalėtume sugalvoti, nei jau yra padaryta, o visiems idėjų autoriams būtina nuoširdžiai padėko

          Po poros savaičių, spalio 5 d., komitetas pakvietė paminklo idėjų autorius. Komiteto posėdyje dalyvavo Alfonsas Daunys, Dovilė Joniškienė, Nijolė Grudžinskienė, Aleksandras Kulvelis. Komiteto pirmininkas A. Gauronskis padėkojo visiems idėjų autoriams už pateiktus eskizus, dalyvavimą mums visiems istoriškai svarbioje pilietinėje diskusijoje. Komiteto nariai, pasitarę su meno žmonėmis, nusprendė likti prie ankstesnio pasirinkimo – Šv. Jurgio skulptūros, kuri susilaukia vis daugiau palaikymo. A. Kulvelis sutiko, kad skulptūra 100-mečiui turi atspindėti kovą už nepriklausomybę. Jis teigė, kad tartis būtina, tačiau priimti sprendimą bendruomenėje vienbalsiai vargu ar įmanoma. Kultūros namų režisierė N. Grudžinskienė buvo kategoriška – Šv. Jurgio skulptūra mums primesta. Žmonėms reikia suteikti galimybę rinktis, nepriimtinam paminklui žmonės neaukos.

         Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, 2017 m. kovo 10 d., Simono Daukanto muziejuje susirinkusiems Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio įamžinimo komiteto nariams skulptorius Martynas Gaubas pristatė Šv. Jurgio skulptūros maketą. Posėdyje dalyvavo rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas. M. Gaubas papasakojo apie skulptūros liejimo iš bronzos technologiją. Posėdyje aptarti J. Basanavičiaus gatvės ir aikštės prie bažnyčios sutvarkymo, paramos telkimo, esamo kryžiaus rekonstrukcijos klausimai, Vyčio kryžiaus kavalierių įamžinimo galimybės.

        Savaitę papilėniškiai buvo kviečiami į Simono Daukanto muziejų apžiūrėti skulptūros maketo. Vėliau maketą autorius išsivežė pildymui. Planuota, kad skulptūros pagaminimas autoriui užtruks apie pusę metų. Miestelio gyventojai ir kraštiečiai pakviesti siūlyti tekstą, kuris tiktų šiai iškiliai Lietuvai datai, ir galėtų būti užrašytas ant paminklo pjedestalo.

2017 m. gegužės 13-tą organizuotas labdaros ir paramos koncertas. Gerą pusvalandį prieš prasidedant koncertui, miestelio bendruomenės patalpose posėdžiui susirinko 100-mečio įamžinimo komitetas. Aptarta keletas svarbių klausimų, perskaityti gyventojų siūlyti užrašai ant būsimo paminklo, iš kurių komitetas tinkamais pripažino keletą, labiausiai koncentruotų į Valstybei svarbią datą – šimtmetį.

      Gana gausiai salėje susirinkusiems už palaikymą ir skiriamą paramą 100-mečio įamžinimui, padėkojo seniūnas A. Vaičius. Jis nuoširdų ačiū tarė visiems pervedusiems lėšas į paramos sąskaitą, kurioje tuomet buvo sukaupta 13600 Eur. Š. Sabaliauskas trumpai pristatė aikštės projektą, vizualiai parodė, kurioje aikštės vietoje stovės Šv. Jurgio bronzinė skulptūra, papasakojo kaip ji bus liejama, kad yra rezervuotas laikas liejykloje. Autorius M. Gaubas pažadėjo, kad vestibiulyje eksponuota ir ekrane rodyta skulptūra, keletą kartų padidinta, dienos šviesą turėtų išvysti dar iki Naujųjų – 2018 metų. Susirinkusieji pakviesti likti poeto, kunigo Ričardo Mikutavičiaus poezijos ir rimtosios muzikos koncerte „Kad Lietuva „neišsivaikščiotų“. Prieš prasidedant koncertui seniūnas informavo, jog renginio dalyviai paaukojo 420 Eur.

      2017 m. liepos 27 d. Rėmimo fondo administratorius, seniūnas A. Vaičius pasirašė sutartį su skulptoriumi Martynu Gaubu dėl Šv. Jurgio bronzinės skulptūros ir lentos su Vyčio kryžiaus kavalierių ir savanorių pavardėmis, bei užrašo „Tėvynei ir laisvei 1918-2018“ sukūrimo. A. Vaičius neabejojo, kad iki sutarties pabaigos, reikalinga paramos suma – 20 tūkst. Eur atsiskaitymui su skulptoriumi sąskaitoje bus sukaupta.

      2018 m. Vasario 14-ają, baigiantis vakaro Šv. Mišioms, skulptūra buvo atvežta į Papilę. Jos laukė būrelis vyrų, seniūno pakviestų patalkininkauti iškeliant ir įnešant į laikino buvimo vietą – Papilės Šv. Juozapo bažnyčią. Skulptūrą „atlydėjo“ kraštietis A. Gauronskis, architektas Š. Sabaliauskas. Bronzinė skulptūra, sverianti apie 200 kg užkelta ant pagaminto laikino pjedestalo, čia lauks aikštės prie bažnyčios rekonstrukcijos, ir specialiai skulptūrai išlieto betoninio postamento.

Dėl užstrigusių projektavimo darbų buvo aišku, kad Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis Papilėje bus švenčiamas skulptūrai tebestovint bažnyčioje.

     Pagaliau 2019 m. darbai pajudėjo. Vykdant Akmenės rajono savivaldybės parengtą projektą J. Basanavičiaus gatvėje ir aikštėje prie bažnyčios buvo nukastas viršutinis asfalto sluoksnis (projekte buvo numatyta aikštę iškloti trinkelėmis), po kuriuo atsivėrė senasis akmenų grindinys. Kaip nekeista, kultūros paveldo saugotojams šis reginys prilygo naujienai, to derindami projektą jie nepramatė. Darbai aikštėje buvo sustabdyti, siekiant išsaugoti grindinį. 2019 m. Pagal „Susisiekimo komunikacijų ir kitos paskirties inžinerinių statinių Nepriklausomybės g., S. Daukanto g., J. Basanavičiaus g., Papilės mstl., Papilės sen., Akmenės r. sav. kapitalinio remonto ir rekonstravimo projektą“, rekonstruota J. Basanavičiaus g. atkarpa, įrengti šaligatviai, vietos automobilių parkavimui, gatvės apšvietimas, sutvarkytas Lakštingalų slėnis prie S. Daukanto muziejaus ir nauji laiptai į apžvalgos taką, naujai įrengti laiptai į Papilės piliakalnio kapines, pastatyta estrada ir nauji suolai Papilės parke, įrengta vaikų žaidimų aikštelė prie kultūros namų. Kadangi pirminis aikštės sutvarkymo projektas jau nebetiko, reikėjo naujo projekto ir jo suderinimo su Kultūros paveldo departamentu (tuo metu keitėsi ir departamento vadovai). Kultūros paveldo departamento nuostata buvo išsaugoti kuo didesnę dalį aikštės akmenų grindinio. Laikas iki 2020 metų vidurio pašvęstas naujo projekto rengimui ir derinimui. Atrodo, kad buvo prieita aiškaus susitarimo, jog kryžius ir postamentas Šv. Jurgio skulptūrai bus pastatyti ant naujai perkloto akmenų grindinio, iš bažnyčios į J. Basanavičiaus gatvę ves trinkelių takas, už postamento į muziejaus pusę bus išsaugotas senojo akmenų grindinio fragmentas, važiuojamoji dalis pro laidojimo namus bus sujungta asfaltuota gatve, aikštę ir gatvę skirs gatvės bortai, įrengti aikštės šviestuvai, suoleliai, šiukšliadėžės. Aikštės tvarkymo darbų viešą konkursą laimėjusi UAB „Viekšnių malūnas“ 2020 metų vasaros pabaigoje pradėjo darbus. Beje, 2020 m. liepos 23 d. seniūnas A. Vaičius pagal Valstybės tarnybos įstatymą turėjo palikti seniūno pareigas, išėjo į užtarnautą poilsį. Likęs visuomeninėse pareigose – rėmimo fondo administratoriumi – prisiėmė atsakomybę užbaigti Lietuvos šimtmečio įamžinimui skirtus įsipareigojimus.

     Spalio 18-ąją Šv. Mišios Šv. Juozapo bažnyčioje buvo aukojamos 25-ąjį gimtadienį šventusios Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos garbei. Po Šv. Mišių atlikta istorinė ceremonija, kurią pristatė Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio atkūrimo įamžinimo Papilėje komiteto pirmininkas kraštietis A. Gauronskis. Jis pabrėžė, kad nedaug Lietuvoje bendruomenių, o ir didžiųjų miestų, kurie taip sutelktai suaukojo lėšas ir įamžino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukaktį. Seniūno pavaduotoja B. Ungeitienė šventėje dalyvavusiems perskaitė laišką ateities kartoms „Skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui“, pasirašytą šimtmečio komiteto pirmininko A. Gauronskio ir komiteto administratoriaus A. Vaičiaus, kuris įdėtas į kapsulę. Kapsulę pašventino klebonas kun. R. Marozas. Tuomet visi Šv. Mišių dalyviai, lydimi ateitininkų nešamų vėliavų išėjo į aikštę prie bažnyčios, kur pašventinta kapsulė iškilmingai įleista į būsimo paminklo pamatus.

       Lapkričio 19 d. talkininkų pagalba, po restauracijos aikštėje pastatytas kryžius.

      Ilgas ruduo buvo gana palankus, kad ir labai lėtai vykdomus darbus užbaigti. Visai nelauktai pribloškė žinia iš rangovų – kad jiems belikę nušlifuoti postamentą, sumontuoti šviestuvus ir tuo darbai bus baigti... Vėliau ir savivaldybės Statybos skyriaus specialistai patikino, kad asfaltuota gatvė palei gedulo namus nenumatyta, nes jos nederino paveldas, važiuojamojoje dalyje lieka senasis akmenų grindinys, aikštės teritorija neatskiriama nuo važiuojamosios dalies.

      2021 metų gegužės 12-osios vidudienį rėmimo fondo administratoriaus A. Vaičiaus sukviesti talkininkai susirinko aikštėje prie Papilės bažnyčios, o tiksliau – bažnyčioje, kuri nuo 2018 metų pabaigos po savo skliautais glaudė Šv. Jurgio skulptūrą – Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio simbolį. Šv. Jurgio skulptūros užkėlimui ant naujai įrengto postamento vadovavo skulptūros autorius, skulptorius M. Gaubas. Jam talkininkavo buvęs Papilės seniūnas A. Vaičius, šimtmečio ženklo pastatymo Papilėje iniciatorius A. Gauronskis, rajono savivaldybės mero pavaduotojas T. Martinaitis, Papilės parapijos klebonas R. Marozas, papilėniškiai talkininkai S. Mickus, V. Ralys, E. Dainys, gumbakiškiai A. Kulvelis, M. Šiurkus. Istorines akimirkas fotoobjektyve įamžinti atvyko fotografas J. Strazdauskas. Vyrams teko nepaprasta užduotis – skulptūrą nukelti nuo laikino postamento bažnyčioje, ją nunešti ir užkelti ant aikštėje prie bažnyčios įrengto postamento.

     M. Gaubas prie skulptūros užbaigimo dar kartą sugrįžo gegužės 26 d. Reikėjo pagal postamente padarytas išpjovas pritaikyti lentą, skirtą įamžinti Papilės valsčiaus nepriklausomybės kovų dalyviams – Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams, ir pritvirtinti užrašą. Šiems darbams skulptoriui talkino A. Vaičius, A. Gauronskis, S. Mickus, klebonas R. Marozas, dalyvavo seniūnė J. Šiurkuvienė. Šv. Jurgio skulptūra, bei laisvės kovų dalyvių įamžinimo lenta išlieta privačių rėmėjų lėšomis.

       2021 m. gegužės mėn. 20 d. Papilės miestelio bendruomenė raštu kreipėsi į Savivaldybės tarybą ir merą V. Mitrofanovą su prašymu, kad būtų deramai užbaigti aikštės prie bažnyčios tvarkymo darbai – išasfaltuota važiuojamoji gatvės dalis (nuo J. Basanavičiaus g. iki S. Daukanto muziejaus), sudėti gatvės bortai, perdėtas nekokybiškai sudėtas akmenų grindinys, suvesti gatvės ir aikštės nuolydžiai, lietaus vandens surinkimas.

      Kol prieita kompromiso dėl galutinio aikštės sutvarkymo, ne kartą rinkosi už projekto įvykdymą atsakingi savivaldybės specialistai, seniūnijos rėmimo fondo administratorius, seniūnė, Kultūros paveldo departamento atsakingi atstovai, laidojimo namų savininkas E. Dainys, klebonas R. Marozas, pasitarimuose dalyvavo tarybos narys P. Zaramba. Reikėjo įtikinėti, kad nebaigta tvarkyti aikštė ne tik neturi estetinio vaizdo, bet ir nesaugi pėstiesiems, ypač neįgaliems žmonėms, laidojimo procesijų ir bažnyčioje vykstančių pamaldų dalyviams. Dėl aikštės užbaigimo dar dalyvavo Gediminas Tušas, kuris sutiko labdariškai suprojektuoti gatvių sujungimą asfalto danga su bortais Galiausiai gautas projekto, kurį neatlygintinai suprojektavo GediminasTušas, suderinimas. 2021 m. vasaros pabaigoje AB „Kelių priežiūra“ Telšių kelių tarnyba sudėjo bortus, išasfaltavo važiuojamąją aikštės dalį.

     Galutinis aikštės sutvarkymo išpildymas nutolo nuo pirminio projekto ir pasigėrėjimo nekelia, tačiau tikslas – pastatyti ženklą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui irįamžinti Vyčio kryžiaus kavalierius ir savanorius – įgyvendintas.

     Šv. Jurgio paminklas iškilmingai pašventintas per tradicinius Švč. Mergelės Marijos gimimo Atlaidus, 2021 m. rugsėjo 12 d. (Naujienos→Archyvas→2021.09.20→ „Turininga Papilės miestelio šventė“).

          Nuotraukos J. Strazdausko, B. Ungeitienės