Simono Daukanto paminklas
Papil? garsi ir tuo, kad ?ia paskutinius trejet? gyvenimo met? praleido ir amžinojo poilsio atgul? žymus XIX a. Lietuvos istorikas, rašytojas, lietuvi? tautin?s savigarbos žadintojas Simonas Daukantas.
Virš mažo Papil?s miestelio dangaus fone visu ?giu iškyla elegantiška Simono Daukanto fig?ra. Paminkl? 1928 m. suk?r? skulptorius Vincas Grybas. Atidengimo iškilm?s ?vyko 1930 m. rugs?jo 31 d. Paminklas, tap?s ne vien miestelio, bet ir V. Grybo k?rybos simboliu, skleidžia tiek išorinio, tiek vidinio dvasinio pasaulio harmonij?. Tai vienas iškiliausi? V.Grybo darb?, pareikalav?s iš k?r?jo milžinišk? dvasini? ir fizini? pastang?. Tuo metu tai buvo ne tik Papil?s, bet ir visos Lietuvos simbolis, ?prasmin?s išmint?, laisv? ir vali?.
1927 m. Lietuvoje buvo suformuotas Komitetas, tur?j?s pasir?pinti Lietuvos istoriko Simono Daukanto ?amžinimu. Kol komiteto nariai svarst? paminklo vietos parinkim?, medžiag? ir kita,
V. Grybas ?m?si pirm?j? projektavimo darb?. V. Gryb? ?kv?pdavo valingo charakterio asmenyb?s, j? prasmingi siekiai, m?stymas, branda. Skulptorius giliai suvok?, koks ryškus S. Daukanto paliktas p?dsakas Lietuvos žem?je, tautos s?mon?je. Tod?l jis daug laiko praleido gilindamasis ? S. Daukanto k?rybin? palikim?, asmenyb?s bei fizinio portreto pažinim?. Prieš prad?damas lipdyti portretin? S. Daukanto atvaizd?, skulptorius nuvažiavo ? Papil? susitikti su žmon?mis, kurie dar prisimin? S. Daukanto veido bruožus, aprang?, šukuosen?, laikysen? ir kt. Nelengvas toks b?das dailininkui atkurti žmogaus fizin? atvaizd?, o kur dar psichologin?, dvasin? tos asmenyb?s b?sena.V. Grybui reik?jo pasir?pinti nulipdytos S. Daukanto skulpt?ros liedinimu. Gav?s reikiam? informacij? iš Vokietijos apie skulpt?ros liedinim?, V. Grybas išvyko ? Berlyn?, kur jam pa?iam priži?rint buvo nukopijuota S. Daukanto statulos forma ir išlieta bronzos statula. Traukiniu per Tilž?, Pag?gius ji buvo pargabenta ? Papil? ir pastatyta klebonijos kluone, kur prabuvo iki pat jos užk?limo ant pjedestalo. Paminklo statybos karštymetis Papil?je prasid?jo 1930 m. Prie paminklo statybos plušo Papil?s miestelio žmon?s, vietiniai meistrai. Statant bei formuojant postament?, iškilo daugyb? keblum? d?l paminklo medžiag?, nes akmenys, žvyras ir cementas nebuvo patys tinkamiausi dalykai. Ta?iau tuometin? ekonomin? krašto pad?tis geresn?s išeities negal?jo pasi?lyti.
Rugpj??io pabaigoje ant 7 metr? pjedestalo buvo užkelta bronzin? S. Daukanto statula. Ta?iau paminklui dar kažko tr?ko. V. Grybas, už Papil?s bažny?iai atlikt? kažkok? darb? gav?s iš kunigo A. Šveistrio 400 lit?, pus? šios sumos dav? vietiniam kalviui, kas šis nukalt? grandines, kuriomis v?liau buvo apjuosta apatin? postamento dalis.
S. Daukanto paminklui Vincas Grybas atsisak? papildom? išorini? efekt? bei literat?rini? detali?, sukurdamas paprastumo ir vidin?s j?gos kupin? stilistik?. Šiuo k?riniu skulptorius išsprend? vien? pagrindini? estetini? problem? - praktinio tikslingumo nebuvim? kompensuodamas žmogaus dorumo, m?stymo ir savimon?s ugdymu.
L?šas paminklui rinko komitetas, vadovaujamas Viekšniuose gimusio kult?ros ir literat?ros istoriko, Vasario 16-osios Akto signataro M. Biržiškos. Jas aukojo Lietuvos mokytojai.
?gyvendinant Akmen?s rajono savivaldyb?s parengt? projekt? „Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymas Papil?s miestelyje“, (Nr. LEADER-12-AKMEN?-04-010), pagal vietos veiklos strategij? „Kaimo vietov?s studija ir integruotos strategijos tobulinimas, siekiant gyvenimo kokyb?s gerinimo Akmen?s rajono savivaldyb?s kaimo gyvenamojoje vietov?je“ atlikti Simono Daukanto paminklo ir aikšt?s sutvarkymo darbai.
Projektui ?gyvendinti skirta 373 t?kst. Lt iš ES strukt?rini? fond?, 78 t?kst. Lt LR valstyb?s biudžeto ir 359 t?kst. Lt Akmen?s rajono savivaldyb?s biudžeto l?š?. Iš viso – 810 t?kst. Lt.
Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymo darbus Papil?s miestelyje vykd? UAB „Plung?s lag?na“. 2013 m. gruodžio 13 d. pasirašytas Statybos užbaigimo aktas. Projekto ?gyvendinimo metu pagerinta Papil?s miestelio reprezentacin? išvaizda ir sutvarkyta aplinka, restauruotas kult?rin? bei istorin? reikšm? turintis Simono Daukanto paminklas. 2014 m. pavasar? atsodinti želdiniai, ?rengta veja.
Papil? ir jos apylink?s yra vienas iš gražiausi? Akmen?s krašto kampeli?, šis miestelis pritraukia itin daug turist?, geologijos, kult?ros bei istorijos paveldo m?g?j?. Simono Daukanto paminklo ir jo aplinkos sutvarkymas labai svarbus Akmen?s kraštui.
 |
 |
 |
 |
Simono Daukanto kapas
Simonui Daukantui pirmieji du antkapiniai paminklai - paprastos akmenin?s plokšt?s su ?rašais - buvo pagaminti ir pastatyti kun. Ignoto Vaišvilos r?pes?iu. Pirmasis S. Daukanto paminklas es? buv?s paties I. Vaišvilos nukaltas. Jis ilg? laik? išgul?jo šalia kitos, 1884 m. Rygoje pagamintos didel?s antkapio plokšt?s, esan?ios iki šiol ant S. Daukanto kapo. Laikui b?gant, Simono Daukanto kapas buvo apleistas. 1923 m. gruod? Papil?s Simono Daukanto knygyno - skaityklos valdybos nariai (pirmininkas J. Šiuša, sekretorius P. Šliauteris, nariai J. Šliauteris ir L. Mockait?) „Lietuvoje" paskelb? kreipim?si ? visuomen?, kuriame teig?, jog „lietuvi? tauta privalo pastatyti Simonui Daukantui monumental? paminkl?, kuris b?t? simboliu tautos vienyb?s..." Pažym?dami, jog retai kas lanko S. Daukanto apleist? kap?, valdybos nariai praneš?, kad Šiauli? apskrities valdyba pirmoji supratusi ir dar 1924 met? biudžeto s?maton ?traukusi 7 t?kst. lit? S. Daukanto kapui atnaujinti, akmeniui restauruoti bei paminklui pastatyti". Diskutuojant d?l paminklo projekt?, 1925 m. liepos 14 d. šiaulietis Antanas Raudonis pasi?l? Šiauli? savivaldybei savo sukurt? paminkl? pastatyti ant S. Daukanto kapo. Jis buvo iškaltas iš akmens, simbolizavo tuo metu paplitus? nulaužto ?žuolo kamien?. A. Raudonis paminkl? dovanojo (aukojo), ta?iau nor?jo, jog jis apskrities valdybos l?šomis b?t? nugabentas ? Papil?, sutvarkytas kapas, padaryti akmens stulpai, grandin?s. Šiauli? savivaldybei sutikus A. Raudonio paminklas buvo nuvežtas ? Papil? ir ant S. Daukanto kapo pastatytas dar 1925 m. Darbus priži?r?jo Šiauli? miesto inžinierius architektas Karolis Reisonas. Statant paminkl?, pirmoji (1864 m.) akmens plokšt? buvo nugabenta ? Kauno karo muziej? ir pad?ta prie S. Daukanto paminklinio biusto.
1926 m. vasar? S. Daukanto kapas buvo sutvarkytas. Prie jo buvo pad?ti dar du nedideli akmenys: vienas su ?žuolo lap? vainiku, o kitas, mažesnis, su palmi? vainiku, kuri? autorius taip pat A. Raudonis. I. Vaišvilos užsakymu 1884 m. Rygoje pagaminta akmens plokšt? buvo pakelta ir palikta ant kapo.
Paminklo ant S. Daukanto kapo atidengimas ?vyko 1926 m. spalio 31 d. Iškilm?se dalyvavo ?žym?s dvasininkai, visuomen?s, kult?ros, savivaldybi?, ?vairi? organizacij? veik?jai, šimtai vietos gyventoj?. Susirinkusiems kalb?jo kun. Pranciškus Bu?ys, Šiauli? apskrities valdybos atstovas J. Švambaris, Seimo pirmininkas Justinas Staugaitis, prof. Mykolas Biržiška. Papil?s savivaldyb?s ir vietos organizacij? vardu kalb?jo J. Šiuša, mokytoj? - P. Šliauteris. Buvo surašytas iškilmingas paminklo atidarymo aktas. Be ?žymi? to ?vykio dalyvi?, j? pasiraš? ir vietos gyventoj? atstovai - vaistininkas Jonas Jodelis, girininkas E. Bu?ikas, mokytojai J. Skerstonas ir P. Šliauteris, viršaitis A. Gedaminas, LJS skyriaus pirmininkas Jeronimas ?ernis.
A. Raudonio sukurtame paminkle, ?žuolo kamiene, yra ?rašas: „Simanui Daukantui. Iki visuomen? pastatys paminkl?, atitinkam? nuveiktiems Tavimi darbams, Tavo atmin?iai skiriu š? savo rank? darbo paminkl? A. Raudonis".
Paminklas 1863-1864 m.sukil?liams Bili?nišk?se
Bili?niški? kaime rymo paminklas, menantis 1863-1864 met? anticarin? nacionalin? išsivaduojam?j? sukilim?.
Bili?niški? apylink?s buvo pasirinktos neatsitiktinai, nes pagal sukilimo taktik?, sukil?li? b?riai buvo formuojami ir parengiami kovai miškuose.
Šiauli? apskrities sukilimo organizatorius kapitonas Jonas Stanevi?ius, padedamas brolio Povilo, 1863 met? kovo pradžioje Bili?niški? miške, netoli dvarininko Važinskio palivarko, prad?jo telkti sukil?lius. 1863 m. balandžio m?n. J. Stanevi?iaus b?ryje jau buvo per 200 sukil?li?.
G?d?s, pelk?ti vietos miškai buvo caro kariuomenei veikti nepalanki vietov?, tod?l sukil?liai reng? išpuolius ? Tryškius, Papil?, Akmen?.
Pasak sukilim? tyrin?jusi? istorik?, kovose prie Tryški?, sukil?li? duomenimis, b?rys neteko 48 žmoni?, o to meto valdžios duomenimis-200 kovotoj?, ta?iau laim?ta kova tapo Lietuvos sukil?li? kovin?s taktikos pavyzdžiu.
1933 metais Šiauli? „Aušros" muziejuje surengus parod?, skirt? sukilimo 70-?iui pamin?ti, žmogus, prisistat?s kaip ten kovojusio sukil?lio an?kas, ne tik pasi?l? pastatyti paminkl?, bet ir paaukojo pinig?. Ši id?ja parodos organizatoriams patikusi. Netrukus, tuo metu Šiauli? savivaldyb?je dirb?s, ir iš Papil?s krašto kil?s pedagogas Kazimieras Skerstonas pareng? projekt?, o 1934 metais betono obeliskas buvo atidengtas.
2013 metais (sukil?li? kov? 150-?j? metini? pamin?jimui) Bili?niški? paminklas restauruotas Kult?ros r?mimo fondo ir Akmen?s rajono savivaldyb?s l?šomis. Projekt? reng? ir paminklo restauravimo darbus kuravo Akmen?s rajono savivaldyb?s paminklotvarkininkas Antanas Gabalis.
 |
 |
Paminklinis akmuo 1863 met? sukil?liams atminti Užbras?i? kaime
2012 m. spalio 10 d. Užbras?i? miške atidengtas paminklinis akmuo 1863 m. sukilimo dalyviams atminti, j? laisv?s kov? 150 met? sukak?iai pamin?ti.
1863 met? pradžioje Lenkijoje prasid?j?s sukilimas prieš carin?s Rusijos valdži? išplito Lietuvoje. K?r?si sukil?li? b?riai, kuriems vadovavo patriotiškai nusiteik? tautie?iai, daugiausiai inteligentai. M?s? sukil?liams nebuvo lengva atsilaikyti prieš caro kariuomen?, kuri buvo geriau ginkluota, pranoko kari? skai?iumi ir j? parengtimi. Ta?iau Papil?s kautyn?s istorik? laikomos žymiausiomis sukil?li? laim?tomis kautyn?mis Lietuvoje. Papil?s sukil?liams, ?sirengusiems stovykl? Užbras?i? miške, prie Klaiši? dvaro palivarko, vadovavo vienas talentingiausi? sukilimo vad? - dailininkas, gydytojas, atsargos kapitonas Boleslovas Dluskis-Jablonovskis. 1863 m. birželio 21 d. caro kariuomen?s kuopos prad?jo ruoštis puolimui, apži?r?jo Akmen?s miškus prie Dragini?. B. Dluskio vadovaujami sukil?liai buvo gerai ?sitvirtin? ir kovingai nusiteik?, tod?l net kelet? kart? atakuojami atsilaik? prieš caro kariuomen? ir privert? j? trauktis. M?šiuose prie Papil?s žuvo dar didesnis kovotoj? skai?ius, nei Bili?nišk?se. M?šis truk?s 12 valand? ir pasibaig?s sukil?li? b?rio pergale išgarsino miestelio vard? net už Lietuvos rib?.
Id?ja ?amžinti narsi? sukil?li? pergales Užbras?iuose kilo kraštotyrininkui, naujaakmenie?iui Ignui Valan?iui. Rinkdamas medžiag? apie gimt?j? Kinki? kaim?, I. Valantis išsiaiškino, kad kautyn?s vyko netoli gimt? viet?, o vietiniai gyventojai dar prisimin?, kur buvo palaidoti m?šyje žuv? sukil?liai.
?amžinti laisv?s kov? dalyvi? pergales ?gyvendinti pad?jo Mažeiki? mišk? ur?dijos (ur?das Albinas Paulavi?ius) miškininkai, kurie, pasitelk? Akmen?s rajono savivaldyb?s ir Papil?s seni?nijos atstovus parinko viet? Užbras?i? miško pakraštyje. Net 8,5 tonos sveriant? akmen? miškininkams ? numatyt? viet? pad?jo atgabenti AB „Kalcitas" (direktorius Algirdas Rimkus), užraš? ir Vyt? iškal? tautodailininkas Antanas Adomaitis.
Iškilmingoje paminklinio akmens atidengimo ceremonijoje dalyvavo Generalin?s mišk? ur?dijos vyriausiasis patar?jas Andrius Vancevi?ius, Akmen?s rajono savivaldyb?s vicemer? Julija Juškien?, Papil?s seni?nas, gausus b?rys Mažeiki? mišk? ur?dijos miškinink?, ir Papil?s inteligent?. Paminklin? akmen? pašventino Papil?s parapijos klebonas kun. Jonas Jucys. Tautišk? giesmi? pagiedojo Viekšni? gimnazistai. Mažeiki? šauli? senovini? patrank? š?viais pagerbtas d?l Lietuvos laisv?s žuvusi? sukil?li? atminimas.
Šv. Jurgio paminklas
 |
 |
 |
 |
Svarstant Simono Daukanto aikšt?s tvarkymo projektus, 2013 metams einant ? ruden?, kraštietis A. Gauronskis užsimin?, jog reik?t? pagalvoti apie Lietuvos nepriklausomyb?s šimtme?io ?amžinim? Papil?je.
Savo mint? A. Gauronskis išpl?tojo 2014 m. Vasario 16-osios min?jime, skirtame Lietuvos valstyb?s dienai, Papil?s kult?ros namuose skaitydamas pranešim? „Tautos išlieka tik atsimindamos“. Min?iai prieštaraujan?i? nebuvo. Dar reik?jo id?j?, parinkti viet?, ir žinoma, sukaupti l?š? id?jai ?gyvendinti. Švent?s metu ?steigtas komitetas Lietuvos Nepriklausomyb?s 100-me?iui pasitikti ir jo ?amžinimui Papil?je organizuoti. ? komitet? pakviesti: daktaras, kraštietis, 2008 m. Papil?s seni?nijos kilniausiojo poelgio nominantas Algirdas Gauronskis, daubiškiet?, Akmen?s rajono savivaldyb?s administracijos Žem?s ?kio skyriaus ved?ja Gražina Gauronskien?, kunigas Jonas Jucys, pirmoji, 1998 met? Papil?s seni?nijos Kilniausiojo poelgio nominacijos laureat?, mokytoja Marija Repšyt?, architektas Šar?nas Sabaliauskas, kraštiet? Virginija Uksien?, VU Doktorant?ros ir rezident?ros skyriaus ved?ja, Antanas Vai?ius, Papil?s seni?nijos seni?nas, Papil?s seni?nijos r?mimo fondo administratorius. Po švent?s pirmajam pasitarimui seni?nas Antanas Vai?ius pakviet? naujojo komiteto narius. Algirdas Gauronskis pasi?l? ? komiteto darb? pakviesti architekt? Šar?n? Sabaliausk?. Komiteto nariai pasidalino mintimis apie galimus variantus kur ir kaip ?amžinti Lietuvos nepriklausomyb?s 100-met? Papil?je, komitetas išsirinko pirminink? Algird? Gauronsk?, administratori? Antan? Vai?i?, aptar? s?skaitos atidarymo reikalus. (Naujienos?Archyvas?2014.02.18? „Švent?me Vasario 16-t?“).
Nedelsiant, 2014 met? vasario 19 dien? banke atidaryta s?skaita l?šoms kaupti šimtme?io id?jos ?gyvendinimui. Sustiprinta ir profesional? komanda. Komiteto prašymu, ? pagalb? 100-me?io id?jai pl?toti, architektas Šar?nas Sabaliauskas pakviet? šiauliet? dizainer? Dari? Linkevi?i? ir Lietuvoje savo k?rybos darbais gerai žinom? skulptori? Martyn? Gaub?.
2014 met? birželio 3 dien? komiteto nariai buvo susirink? Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje. Dalyvaujant Lietuvos muziej? s?jungos pirmininkui, „Aušros“ muziejaus direktoriui Raimundui Balzai, tartasi, diskutuota, išklausyta specialisto nuomon?s, kaip menin?s išraiškos priemon?mis ši? iškili? dat? b?t? galima ?prasminti Papil?je.
Kraštietis, komiteto pirmininkas A. Gauronskis, kreip?si ? Papil?s bendruomen? ir kviet? si?lyti id?jas 100-me?io ?amžinimui Papil?je (Naujienos?Archyvas?2014-06-18?„ Kaip pamin?sime atkurtos valstyb?s šimtmet?“).
2015 m. vasario 16-osios švent? vyko k? tik renovuotose, dar dažais kvepian?iuose kult?ros namuose. Pranešim? „Nepriklausomyb?s ?amžinimas Lietuvoje ir Papil?je“ perskait? architektas Šar?nas Sabaliauskas. Praneš?jas skaidr?se parod? variantus, kaip gal?t? atrodyti Lietuvos 100-me?io ?amžinimo akcentas aikšt?je prie bažny?ios ir šios aikšt?s sutvarkymo vizija. Mintimis apie Lietuvai svarbios datos ?amžinim? pasidalino „Vienyb?s“ laikraš?io redaktorius Leopoldas Rozga.
T? pa?i? met? geguž?s 6 d., Lietuvos100-me?io pamin?jimo Papil?je komiteto narius gydytoj? Algird? Gauronsk?, architekt? Šar?n? Sabaliausk?, Papil?s Šv. Juozapo bažny?ios klebon? kun. Jon? Juc? ir seni?n? Antan? Vai?i? pri?m? JE Telši? vyskupas Jonas Boruta. Komiteto nariai pasidalino mintimis apie Lietuvos 100-me?io ?amžinim? Papil?je, J. Basanavi?iaus gatv?s ir aikšt?s prie bažny?ios sutvarkym?. JE vyskupas J. Boruta pritar?, kad vieta aikšt?je prie bažny?ios tinkama sakraliam paminklui šimtme?io proga. Taip pat teig?, jog n?ra trukdži? tvarkant aikšt?, nuo pagrindini? šventoriaus vart? kelet? metr? patraukti aikšt?je stovint? kryži?.
2015 m. geguž?s 15 d. 100-me?io komiteto pos?dyje pakviesti dalyvauti rajono savivaldyb?s architekt? Vita Lukoši?t?, vyriausiasis specialistas paveldosaugai Antanas Gabalis, Statybos skyriaus specialistas Justas Norbutas. Pos?dyje sve?iai informavo apie planuojam? ?gyvendinti ES fond? bei savivaldyb?s l?šomis, kompleksišk? bendruomen?s ir viešosios infrastrukt?ros atnaujinimo projekt?. Jo metu numatomas J. Basanavi?iaus g. atkarpos (nuo bažny?ios iki S. Daukanto aikšt?s), aikšt?s prie bažny?ios, Lakštingal? sl?nio sutvarkymas, vaik? žaidim? aikštel?s prie kult?ros nam? ?rengimas, laipt? ? I piliakaln? atnaujinimas, estrados ?rengimas ir suol? atnaujinimas Papil?s parke.
2015 m. rugs?jo 22 d. ? 100-me?io komiteto pos?d? pakviestas bendruomen?s aktyvas. Pos?dyje dalyvav? S. Daukanto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Kristina Dorof?jien?, bibliotekinink? Rima Karalien?, atsargos karininkas daubiškietis Jonas Mažylis, ?kininkai Kazys Joniškis, Sigitas Statkus, Aleksandras Kulvelis kalb?josi d?l galim? akcent?, rengini? ir veiklos plano 2018-iems metams. Susirinkusieji svarst? galimyb? aikšt?je prie bažny?ios pastatyti paminkl? (galb?t obelisk?), kuriame b?t? ?amžinti nepriklausomyb?s kov? partizanai, savanoriai, Lietuvos nepriklausomybei svarbios datos. Didžioji dauguma susirinkusi? atmet? A. Gauronskio si?lym? statyti paminkl? asmenybei. Kristina Dorof?jien? išsak? parapijie?i? susir?pinim?, kad tvarkant aikšt? prie bažny?ios, reik?t? atnaujinti takus aplink j?.
2016 m. vasario 16-osios švent?s metu jos dalyviams buvo pristatyti Lietuvos valstybingumo atk?rimo 100-me?iui pamin?ti skirto paminklo ir aikšt?s prie Šv. Juozapo bažny?ios sutvarkymo projektiniai pasi?lymai. Bendr? dizainerio Dariaus Linkevi?iaus, skulptoriaus Martyno Gaubo sukur? maket? papil?niškiams pristat? bendraautorius architektas Šar?nas Sabaliauskas. M. Gaubas svarst? vien? iš galim? variant? aikšt?je pastatyti Šv. Jurgio ant žirgo skulpt?r? ir slibin?, simbolizuojan?ius g?rio pergal? prieš blog?, kaip asociacij? ? nuolatin? lietuvi? kov? už nepriklausomyb? per pastar?j? šimtmet?. (100-me?iui?Informacija?Archyvas?2016-03-02 „Pateikta aikšt?s sutvarkymo ir b?simo paminklo vizija“).
Po renginio popietei seni?nas pakviet? vis? met? kilniausiojo poelgio nominacijos laureatus. Jos metu pasidalinta mintimis apie Lietuvos 100-me?io pasitikim?, švent?s metu pristatyt? aikšt?s sutvarkymo projekt?, kalb?ta apie tak? prie bažny?i? sutvarkym?, l?š? paminklui rinkim?.
Naivu manyti, kad 100-me?io ?amžinimo ženklo parinkimas ir statymas vyko sklandžiai. Papil?niški? aistras d?l 100-me?io akcentu meninink? pasi?lytos Šv. Jurgio skulpt?ros pakurst? regioninio laikraš?io „Šiauli? kraštas“ išspausdintas straipsnis (2016-05-12) antrašte „Drakonas – ? kaimynus Simonui Daukantui“. Po jo sek? kitas – kaltinantis seni?n? ne?siklausant ? „platesnio akira?io žmoni? pasi?lymus“, kad d?l 100-me?io akcento „sprendimai priimami nedideliame ratelyje, susirinkus seni?nijos kviestiniams asmenims“, baimintasi, kad d?l „ didžiulio slibino“ bus iškeltas aikšt?je stovintis kryžius, o ir „nesvarbu, ar tinkamai bus išleidžiami pinigai“.
Po svarstym? ir aštri? komentar? regioniniame laikraštyje, 2016 m. birželio 28 d. pavakar? Papil?s miestelio bendruomen?s ir klubo „Atgaiva“ iniciatyva, miestelio gyventojai buvo sukviesti ? pasitarim? d?l kryžiaus, esan?io prie Šv. Juozapo bažny?ios išsaugojimo ir Lietuvos šimtme?io ?amžinimo Papil?je. Susirinkime dalyvavo rajono savivaldyb?s mero pavaduotojas Apolinaras Nicius, Lietuvos 100-me?io ?amžinimo Papil?je komiteto pirmininkas Algirdas Gauronskis, architektas Šar?nas Sabaliauskas. Susirinkim? prad?jusi bendruomen?s pirminink? Dovil? Joniškien? išsak? susirinkimo iniciatori? susir?pinim? d?l kryžiaus prie bažny?ios šventoriaus išlikimo ir pla?iai nuskamb?jusi? atgarsi? regionin?je spaudoje d?l b?simo paminklo šimtme?iui.
Seni?nas Antanas Vai?ius nuoširdžiai pad?kojo Šv. Aloyzo ateitinink? kuopos glob?jai L. Šal?ius už elektronin? laišk?, kuriame ponia Laima pirmiausia pasidžiaug? m?s? iniciatyva ?prasminti Lietuvos 100-met? Papil?je. Taip pat seni?nas išd?st? vis? chronologij? su konkre?iomis datomis, pasitarimais ir renginiais nuo 2014 met? vasario 16-osios švent?s, kuomet buvo prad?ta kalb?ti bendruomen?je apie pasirengim? Lietuvos valstyb?s 100-me?io ?amžinimui Papil?je. Architektas Šar?nas Sabaliauskas, ?siaudrinusiai ir klausyti nenor?jusiai auditorijai band? paaiškinti, kad aikšt?s prie bažny?ios priešprojektinis pasi?lymas pristatytas kaip vizija l?šoms gauti aikštei tvarkyti ir projektinei dokumentacijai parengti. D?l galutinio paminklo eskizo dar n?ra apsispr?sta, ir jis bet kokiu atveju bus svarstomas bendruomen?je. Vasario 16-osios min?jimo metu, švent?s dalyviams pristatytoje aikšt?s prie bažny?ios sutvarkymo vizijoje, apie joje esan?io kryžiaus išk?lim? nebuvo n? kalbos, aptarta galimyb? j? kelet? metr? patraukti ? šon?, kad palikti atvir? erdv? ?važiavimui per pagrindinius bažny?ios vartus ? šventori? bažny?ios tvarkymo reikalais ar nelaim?s atveju. Ilgai vyko diskusijos, o susirinkimui baigiantis, seni?nas Antanas Vai?ius, pritardamas Laimos Šal?ius si?lymui, kviet? visus iki rugs?jo 1 d. pateikti eskizus su paminklo vizijos aiškiu aprašymu (100-me?iui?Informacija?Archyvas?2016-07-21? „Po susirinkimo laukiama pasi?lym?“).
Paragi? dvaras karšt? 2016 m. liepos 2-osios popiet? prisipild? kviestini? sve?i?. Skambant Naujosios Akmen?s muzikos mokyklos kanklininki? ansamblio atliekamoms melodijoms (vadov? L. Rimkuvien?) rinkosi kraštie?iai, vietos bendruomeni? ir nevyriausybini? organizacij? vadovai, ?kininkai, verslininkai. Tai antrasis toks susib?rimas po 16 met?. 2000 m. liepos 1 d. kraštie?iai seni?no A. Vai?iaus buvo kviesti pasitarti d?l Papil?s 750-?j? jubiliejini? met? pamin?jimo. Š? kart? rinktasi pasikalb?ti d?l Lietuvos valstyb?s 100-me?io ?amžinimo Papil?je. Visiems ? kvietim? atsiliepusiems ir atvykusiems pad?kojo seni?nas A. Vai?ius ir pakviet? ? klojim? paži?r?ti Edvardo Liachausko sumontuot? video film? apie poky?ius Papil?s seni?nijoje per pastaruosius du dešimtme?ius.
Diskusijas apie valstyb?s šimtme?io ?prasminim? Papil?je savo pasisakymu prad?jo kraštietis, gydytojas A. Gauronskis, visiems Papil?je gimusiems „suteik?s“ privilegijuot?j? status?, nes tai kraštas – su labai turtinga istorine praeitimi. Jis pasidžiaug?, kad id?j? pastatyti paminkl? valstyb?s sukak?iai Papil?je palaiko labai talenting? ir k?rybišk? žmoni?: architekto Š. Sabaliausko, dizainerio D. Linkevi?iaus ir skulptoriaus M. Gaubo draugija. J? id?ja – šiai progai pastatyti Šv. Jurg?, nugalint? slibin?. Sumanym?, patikin?, kad konkretaus paminklo eskizo vis dar n?ra, susirinkusiai auditorijai pristat? Š. Sabaliauskas ir D. Linkevi?ius. Diskusijose pasisak? rajono savivaldyb?s meras V. Mitrofanovas, kraštie?iai: skulptorius D. ?epas, V. Grei?i?nas, B. Balkauskas, redaktorius L. Rozga, Akmen?je gerai žinomas tautodailininkas A. Adomaitis.
Prieš pokalbiams persikeliant ? lauko teras?, seni?nas A. Vai?ius susirinkusi? kraštie?i? papraš? sudalyvauti vienoje istorin?je akcijoje: savo parašais patvirtinti pritarim? valstyb?s 100-me?io ?amžinimo paminklo vietai – aikštei prie Šv. Juozapo bažny?ios. Vis? vakar? mažomis ir didesn?mis grupel?mis kraštie?iai diskutavo, o vakaro eigoje 60-?ia paraš? patvirtino, kad pritaria paminklo pastatymui (100-me?iui?Informacija?Archyvas?2016-07-21? „Paragi? samb?ris“).
2016 m. rugs?jo 22 d. seni?nijoje v?l rinkosi 100-me?io komitetas. ? pos?d? pakviesti atvyko rajono savivaldyb?s mero pavaduotojas Apolinaras Nicius, architekt? Vita Martinaitien?, paminklosaugos specialistas Antanas Gabalis. Pos?dyje svarstyti Lietuvos valstyb?s 100-me?iui ?amžinti Papil?je paminkl? eskizai, kuriuos pateik? papil?niškiai ir kraštie?iai. Eskizai iš anksto buvo išsiuntin?ti visiems komiteto nariams. Komiteto pirmininkas A. Gauronskis pasidžiaug? id?j? gausa, j? gauta net 15: simbolinis kardas su saule; „pasaulio stulpas“ su dievo akimi; angelo skulpt?ra; metalinis rutulys su ant jo užrašytais Daukanto žodžiais; suolas su atversta knyga; Vy?io kryžius su Daukanto tekstais; saul?s laikrodis, šventoji šeima; labai meniški dailininko A. Adomai?io piešiniai Daukanto tema ir t.t. Gumbakiškis A. Kulvelis savo pasi?lyme išd?st?, kaip, jo manymu, tur?t? b?ti sutvarkyta aikšt? prie bažny?ios. Skulpt?ra gal?t? b?ti ir Šv. Jurgio, tik jos proporcijos, anot Aleksandro, tur?t? b?ti artimos atvaizdui šventuose paveiksluose. Pasi?lym? baig? teigdamas, kad pastaruosius du m?nesius ši? nuomon? aptarin?j?s su seni?nijos gyventojais.
A. Gauronskis tuo pa?iu prisimin? Paragi? samb?r? – „jis suteik? žinomum? apie Papil?s užmojus pamin?ti valstyb?s 100-met?, m?s? id?j? žino ir palaiko net kit? savivaldybi? geros valios žmon?s“.
Architekt? V. Martinaitien? taip pat buvo teigiamos nuomon?s, ta?iau jai krito ? akis, kad daugelyje pasi?lym? dominuoja Daukanto tema, – reik?t? nesiblaškyti, mes rengiam?s ne Daukanto, o valstyb?s 100-me?io pamin?jimui. Architekt? informavo, kad baigiama rengti aikšt?s sutvarkymo projektin? užduotis, tod?l liko vos m?nuo užduoties sukonkretinimui. Architektas Š. Sabaliauskas, vertindamas pateiktus pasi?lymus teig?, jog visos id?jos priimtinos, ta?iau b?tina s?lyga – parinkti joms viet? ir laik?. Jis paantrino V. Martinaitienei, kad valstyb?s 100-me?iui nebereik?t? dar kart? ?amžinti Daukanto. Vicemeras A. Nicius taip pat buvo konkretus – ?amžinant S. Daukant? nieko svaresnio negal?tume sugalvoti, nei jau yra padaryta, o visiems id?j? autoriams b?tina nuoširdžiai pad?ko
Po poros savai?i?, spalio 5 d., komitetas pakviet? paminklo id?j? autorius. Komiteto pos?dyje dalyvavo Alfonsas Daunys, Dovil? Joniškien?, Nijol? Grudžinskien?, Aleksandras Kulvelis. Komiteto pirmininkas A. Gauronskis pad?kojo visiems id?j? autoriams už pateiktus eskizus, dalyvavim? mums visiems istoriškai svarbioje pilietin?je diskusijoje. Komiteto nariai, pasitar? su meno žmon?mis, nusprend? likti prie ankstesnio pasirinkimo – Šv. Jurgio skulpt?ros, kuri susilaukia vis daugiau palaikymo. A. Kulvelis sutiko, kad skulpt?ra 100-me?iui turi atspind?ti kov? už nepriklausomyb?. Jis teig?, kad tartis b?tina, ta?iau priimti sprendim? bendruomen?je vienbalsiai vargu ar ?manoma. Kult?ros nam? režisier? N. Grudžinskien? buvo kategoriška – Šv. Jurgio skulpt?ra mums primesta. Žmon?ms reikia suteikti galimyb? rinktis, nepriimtinam paminklui žmon?s neaukos.
Lietuvos Nepriklausomyb?s atk?rimo dienos išvakar?se, 2017 m. kovo 10 d., Simono Daukanto muziejuje susirinkusiems Lietuvos Nepriklausomyb?s 100-me?io ?amžinimo komiteto nariams skulptorius Martynas Gaubas pristat? Šv. Jurgio skulpt?ros maket?. Pos?dyje dalyvavo rajono savivaldyb?s meras Vitalijus Mitrofanovas. M. Gaubas papasakojo apie skulpt?ros liejimo iš bronzos technologij?. Pos?dyje aptarti J. Basanavi?iaus gatv?s ir aikšt?s prie bažny?ios sutvarkymo, paramos telkimo, esamo kryžiaus rekonstrukcijos klausimai, Vy?io kryžiaus kavalieri? ?amžinimo galimyb?s.
Savait? papil?niškiai buvo kvie?iami ? Simono Daukanto muziej? apži?r?ti skulpt?ros maketo. V?liau maket? autorius išsivež? pildymui. Planuota, kad skulpt?ros pagaminimas autoriui užtruks apie pus? met?. Miestelio gyventojai ir kraštie?iai pakviesti si?lyti tekst?, kuris tikt? šiai iškiliai Lietuvai datai, ir gal?t? b?ti užrašytas ant paminklo pjedestalo.
2017 m. geguž?s 13-t? organizuotas labdaros ir paramos koncertas. Ger? pusvaland? prieš prasidedant koncertui, miestelio bendruomen?s patalpose pos?džiui susirinko 100-me?io ?amžinimo komitetas. Aptarta keletas svarbi? klausim?, perskaityti gyventoj? si?lyti užrašai ant b?simo paminklo, iš kuri? komitetas tinkamais pripažino kelet?, labiausiai koncentruot? ? Valstybei svarbi? dat? – šimtmet?.
Gana gausiai sal?je susirinkusiems už palaikym? ir skiriam? param? 100-me?io ?amžinimui, pad?kojo seni?nas A. Vai?ius. Jis nuošird? a?i? tar? visiems pervedusiems l?šas ? paramos s?skait?, kurioje tuomet buvo sukaupta 13600 Eur. Š. Sabaliauskas trumpai pristat? aikšt?s projekt?, vizualiai parod?, kurioje aikšt?s vietoje stov?s Šv. Jurgio bronzin? skulpt?ra, papasakojo kaip ji bus liejama, kad yra rezervuotas laikas liejykloje. Autorius M. Gaubas pažad?jo, kad vestibiulyje eksponuota ir ekrane rodyta skulpt?ra, kelet? kart? padidinta, dienos švies? tur?t? išvysti dar iki Nauj?j? – 2018 met?. Susirinkusieji pakviesti likti poeto, kunigo Ri?ardo Mikutavi?iaus poezijos ir rimtosios muzikos koncerte „Kad Lietuva „neišsivaikš?iot?“. Prieš prasidedant koncertui seni?nas informavo, jog renginio dalyviai paaukojo 420 Eur.
2017 m. liepos 27 d. R?mimo fondo administratorius, seni?nas A. Vai?ius pasiraš? sutart? su skulptoriumi Martynu Gaubu d?l Šv. Jurgio bronzin?s skulpt?ros ir lentos su Vy?io kryžiaus kavalieri? ir savanori? pavard?mis, bei užrašo „T?vynei ir laisvei 1918-2018“ suk?rimo. A. Vai?ius neabejojo, kad iki sutarties pabaigos, reikalinga paramos suma – 20 t?kst. Eur atsiskaitymui su skulptoriumi s?skaitoje bus sukaupta.
2018 m. Vasario 14-aj?, baigiantis vakaro Šv. Mišioms, skulpt?ra buvo atvežta ? Papil?. Jos lauk? b?relis vyr?, seni?no pakviest? patalkininkauti iškeliant ir ?nešant ? laikino buvimo viet? – Papil?s Šv. Juozapo bažny?i?. Skulpt?r? „atlyd?jo“ kraštietis A. Gauronskis, architektas Š. Sabaliauskas. Bronzin? skulpt?ra, sverianti apie 200 kg užkelta ant pagaminto laikino pjedestalo, ?ia lauks aikšt?s prie bažny?ios rekonstrukcijos, ir specialiai skulpt?rai išlieto betoninio postamento.
D?l užstrigusi? projektavimo darb? buvo aišku, kad Lietuvos valstyb?s nepriklausomyb?s atk?rimo šimtmetis Papil?je bus šven?iamas skulpt?rai tebestovint bažny?ioje.
Pagaliau 2019 m. darbai pajud?jo. Vykdant Akmen?s rajono savivaldyb?s parengt? projekt? J. Basanavi?iaus gatv?je ir aikšt?je prie bažny?ios buvo nukastas viršutinis asfalto sluoksnis (projekte buvo numatyta aikšt? iškloti trinkel?mis), po kuriuo atsiv?r? senasis akmen? grindinys. Kaip nekeista, kult?ros paveldo saugotojams šis reginys prilygo naujienai, to derindami projekt? jie nepramat?. Darbai aikšt?je buvo sustabdyti, siekiant išsaugoti grindin?. 2019 m. Pagal „Susisiekimo komunikacij? ir kitos paskirties inžinerini? statini? Nepriklausomyb?s g., S. Daukanto g., J. Basanavi?iaus g., Papil?s mstl., Papil?s sen., Akmen?s r. sav. kapitalinio remonto ir rekonstravimo projekt?“, rekonstruota J. Basanavi?iaus g. atkarpa, ?rengti šaligatviai, vietos automobili? parkavimui, gatv?s apšvietimas, sutvarkytas Lakštingal? sl?nis prie S. Daukanto muziejaus ir nauji laiptai ? apžvalgos tak?, naujai ?rengti laiptai ? Papil?s piliakalnio kapines, pastatyta estrada ir nauji suolai Papil?s parke, ?rengta vaik? žaidim? aikštel? prie kult?ros nam?. Kadangi pirminis aikšt?s sutvarkymo projektas jau nebetiko, reik?jo naujo projekto ir jo suderinimo su Kult?ros paveldo departamentu (tuo metu keit?si ir departamento vadovai). Kult?ros paveldo departamento nuostata buvo išsaugoti kuo didesn? dal? aikšt?s akmen? grindinio. Laikas iki 2020 met? vidurio pašv?stas naujo projekto rengimui ir derinimui. Atrodo, kad buvo prieita aiškaus susitarimo, jog kryžius ir postamentas Šv. Jurgio skulpt?rai bus pastatyti ant naujai perkloto akmen? grindinio, iš bažny?ios ? J. Basanavi?iaus gatv? ves trinkeli? takas, už postamento ? muziejaus pus? bus išsaugotas senojo akmen? grindinio fragmentas, važiuojamoji dalis pro laidojimo namus bus sujungta asfaltuota gatve, aikšt? ir gatv? skirs gatv?s bortai, ?rengti aikšt?s šviestuvai, suoleliai, šiukšliad?ž?s. Aikšt?s tvarkymo darb? vieš? konkurs? laim?jusi UAB „Viekšni? mal?nas“ 2020 met? vasaros pabaigoje prad?jo darbus. Beje, 2020 m. liepos 23 d. seni?nas A. Vai?ius pagal Valstyb?s tarnybos ?statym? tur?jo palikti seni?no pareigas, iš?jo ? užtarnaut? poils?. Lik?s visuomenin?se pareigose – r?mimo fondo administratoriumi – prisi?m? atsakomyb? užbaigti Lietuvos šimtme?io ?amžinimui skirtus ?sipareigojimus.
Spalio 18-?j? Šv. Mišios Šv. Juozapo bažny?ioje buvo aukojamos 25-?j? gimtadien? šventusios Šv. Aloyzo ateitinink? kuopos garbei. Po Šv. Miši? atlikta istorin? ceremonija, kuri? pristat? Lietuvos nepriklausomyb?s šimtme?io atk?rimo ?amžinimo Papil?je komiteto pirmininkas kraštietis A. Gauronskis. Jis pabr?ž?, kad nedaug Lietuvoje bendruomeni?, o ir didži?j? miest?, kurie taip sutelktai suaukojo l?šas ir ?amžino Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo sukakt?. Seni?no pavaduotoja B. Ungeitien? švent?je dalyvavusiems perskait? laišk? ateities kartoms „Skirta Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo šimtme?iui“, pasirašyt? šimtme?io komiteto pirmininko A. Gauronskio ir komiteto administratoriaus A. Vai?iaus, kuris ?d?tas ? kapsul?. Kapsul? pašventino klebonas kun. R. Marozas. Tuomet visi Šv. Miši? dalyviai, lydimi ateitinink? nešam? v?liav? iš?jo ? aikšt? prie bažny?ios, kur pašventinta kapsul? iškilmingai ?leista ? b?simo paminklo pamatus.
Lapkri?io 19 d. talkinink? pagalba, po restauracijos aikšt?je pastatytas kryžius.
Ilgas ruduo buvo gana palankus, kad ir labai l?tai vykdomus darbus užbaigti. Visai nelauktai priblošk? žinia iš rangov? – kad jiems belik? nušlifuoti postament?, sumontuoti šviestuvus ir tuo darbai bus baigti... V?liau ir savivaldyb?s Statybos skyriaus specialistai patikino, kad asfaltuota gatv? palei gedulo namus nenumatyta, nes jos nederino paveldas, važiuojamojoje dalyje lieka senasis akmen? grindinys, aikšt?s teritorija neatskiriama nuo važiuojamosios dalies.
2021 met? geguž?s 12-osios vidudien? r?mimo fondo administratoriaus A. Vai?iaus sukviesti talkininkai susirinko aikšt?je prie Papil?s bažny?ios, o tiksliau – bažny?ioje, kuri nuo 2018 met? pabaigos po savo skliautais glaud? Šv. Jurgio skulpt?r? – Lietuvos nepriklausomyb?s šimtme?io simbol?. Šv. Jurgio skulpt?ros užk?limui ant naujai ?rengto postamento vadovavo skulpt?ros autorius, skulptorius M. Gaubas. Jam talkininkavo buv?s Papil?s seni?nas A. Vai?ius, šimtme?io ženklo pastatymo Papil?je iniciatorius A. Gauronskis, rajono savivaldyb?s mero pavaduotojas T. Martinaitis, Papil?s parapijos klebonas R. Marozas, papil?niškiai talkininkai S. Mickus, V. Ralys, E. Dainys, gumbakiškiai A. Kulvelis, M. Šiurkus. Istorines akimirkas fotoobjektyve ?amžinti atvyko fotografas J. Strazdauskas. Vyrams teko nepaprasta užduotis – skulpt?r? nukelti nuo laikino postamento bažny?ioje, j? nunešti ir užkelti ant aikšt?je prie bažny?ios ?rengto postamento.
M. Gaubas prie skulpt?ros užbaigimo dar kart? sugr?žo geguž?s 26 d. Reik?jo pagal postamente padarytas išpjovas pritaikyti lent?, skirt? ?amžinti Papil?s vals?iaus nepriklausomyb?s kov? dalyviams – Vy?io kryžiaus kavalieriams ir savanoriams, ir pritvirtinti užraš?. Šiems darbams skulptoriui talkino A. Vai?ius, A. Gauronskis, S. Mickus, klebonas R. Marozas, dalyvavo seni?n? J. Šiurkuvien?. Šv. Jurgio skulpt?ra, bei laisv?s kov? dalyvi? ?amžinimo lenta išlieta priva?i? r?m?j? l?šomis.
2021 m. geguž?s m?n. 20 d. Papil?s miestelio bendruomen? raštu kreip?si ? Savivaldyb?s taryb? ir mer? V. Mitrofanov? su prašymu, kad b?t? deramai užbaigti aikšt?s prie bažny?ios tvarkymo darbai – išasfaltuota važiuojamoji gatv?s dalis (nuo J. Basanavi?iaus g. iki S. Daukanto muziejaus), sud?ti gatv?s bortai, perd?tas nekokybiškai sud?tas akmen? grindinys, suvesti gatv?s ir aikšt?s nuolydžiai, lietaus vandens surinkimas.
Kol prieita kompromiso d?l galutinio aikšt?s sutvarkymo, ne kart? rinkosi už projekto ?vykdym? atsakingi savivaldyb?s specialistai, seni?nijos r?mimo fondo administratorius, seni?n?, Kult?ros paveldo departamento atsakingi atstovai, laidojimo nam? savininkas E. Dainys, klebonas R. Marozas, pasitarimuose dalyvavo tarybos narys P. Zaramba. Reik?jo ?tikin?ti, kad nebaigta tvarkyti aikšt? ne tik neturi estetinio vaizdo, bet ir nesaugi p?stiesiems, ypa? ne?galiems žmon?ms, laidojimo procesij? ir bažny?ioje vykstan?i? pamald? dalyviams. D?l aikšt?s užbaigimo dar dalyvavo Gediminas Tušas, kuris sutiko labdariškai suprojektuoti gatvi? sujungim? asfalto danga su bortais Galiausiai gautas projekto, kur? neatlygintinai suprojektavo GediminasTušas, suderinimas. 2021 m. vasaros pabaigoje AB „Keli? prieži?ra“ Telši? keli? tarnyba sud?jo bortus, išasfaltavo važiuojam?j? aikšt?s dal?.
Galutinis aikšt?s sutvarkymo išpildymas nutolo nuo pirminio projekto ir pasig?r?jimo nekelia, ta?iau tikslas – pastatyti ženkl? Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo šimtme?iui ir?amžinti Vy?io kryžiaus kavalierius ir savanorius – ?gyvendintas.
Šv. Jurgio paminklas iškilmingai pašventintas per tradicinius Šv?. Mergel?s Marijos gimimo Atlaidus, 2021 m. rugs?jo 12 d. (Naujienos?Archyvas?2021.09.20? „Turininga Papil?s miestelio švent?“).
Nuotraukos J. Strazdausko, B. Ungeitien?s