Naujienos / Archyvas

Įgyvendinto projekto apie Papilės žydus pristatymas ir Atminties kelias Papilėje

Liepos 10 dieną, Papilės Kultūros centre vyko renginys, skirtas papasakoti apie vietoje gyvenusią žydų bendruomenę iki 1941 m. prasidėjusio Holokausto.

Renginys Kultūros centre prasidėjo 2020 m. vasarą vykdyto kraštotyrinio projekto pristatymu. Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytoja Kristina Dorofėjienė kartu su savo mokiniais, paskatinta Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo direktoriaus Eugenijaus Bunkos, panoro daugiau sužinoti apie Papilės žydų bendruomenės gyvenimą iki nacių okupacijos pradžios. 2020 m. vasarą mokiniai apklausė keliolika pačių vyriausių miestelio gyventojų, išanalizavo vietos muziejuje esančią medžiagą bei sukūrė žemėlapį, kuriame Papilės gatvės su namais, pažymėtais gyvenusių žydų vardais – pavardėmis, su pažymėtomis buvusiomis verslo įmonėmis.

Po projekto pristatymo, su jidiš kalba skambėjusiomis dainomis supažindino muzikos grupė iš Vilniaus „Klezmer Klangen“. Vėliau, prie Kultūros centro buvo atidengta paminklinis ženklas, primenantis, jog anksčiau šioje vietoje stovėjo sinagoga.

Atminties kelias, eisena, skirta prisiminti pirmąsias Holokausto aukas Papilėje, prasidėjo nuo Kultūros centro. Grupelė žmonių: jaunuoliai iš Šaulių sąjungos, keletas mokytojų iš Papilės Simono Daukanto, Tryškių, Mažeikių Merkelio Račkausko bei Veiviržėnų gimnazijų, Dianos ir Marijaus Lopaičių šeima bei Tarptautinės komisijos sekretoriato atstovė keliavo daugiau nei devynis kilometrus į Šiaudinės mišką, kuriame 1941 m. liepos viduryje buvo sušaudyti Papilės žydai – vyrai. Šiaudinės miške Atminties kelio dalyviams mokytoja Kristina Dorofėjienė papasakojo šios vietos istoriją. Pasak tą dieną eisenoje dalyvavusio istorijos mokytojo iš Veiviržėnų, „nors ir tolokai, bet mes atėjome į Šiaudinės mišką ir išeiname atgal į savo gyvenimus. O žmonės, kurie prieš 80 metų buvo atvaryti čia – nebeišėjo, amžiams liko gulėti šiame miške…“

Papilėje vykęs Atminties kelias yra vienas iš Holokausto aukų paminėjimo renginių, organizuojamų Lietuvoje įgyvendinant projektą „Atminties kelias 1941 – 2021“, kuris skirtas prisiminti prieš 80 metų prasidėjusias masines žydų žudynes Lietuvoje.

Arūno Mikalausko, Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojo įžvalgos iš renginio Papilėje.

Išvaryti ir negrįžę - Atminties kelias Papilėje

"Kaip žinia, kalbėti ir rašyti apie baisius dalykus nėra malonu, tačiau žmonės ieško atsakymų tarp tikėjimo ir istorijos. Vargu ar kitataučiai, paprasti kaimo žmonės žinojo Dievo prievolę iš Senojo Testamento: ,,Kas išgelbės vieną gyvybę – išgelbės pasaulį“. Jie elgėsi taip, kaip diktavo sąmonėje iš vaikystės įskiepytas žmoniškumas – įstatęs į teisuolių kelią, skirtingai nuo pačių žydų, kurie turi įvykdyti 620 prievolių, kad taptų teisuoliais. Kita vertus, kodėl atsirado žmonių su juodai baltu mąstymu, kurie išdavė ir šaudė bendrapiliečius...
Kaip gyveno Papilės miestelio bendruomenės iki 1941 m. tragedijos ir ką praradome, buvo bandoma atskleisti praeitos vasaros Simono Daukanto gimnazijos mokytojos Kristinos Dorofejienės inicijuotoje gimnazistų ekspedicijoje, kurią parėmė Jakovo Bunkos fondas. Gimnazijos abiturientė Ugnė pristatė šios veiklos rezultatus, tarp kurių ir tragiška bendrapiliečių žydų žūtis.
Papilės kultūros namuose po 80 metų organizuotas renginys skirtas prisiminti ir pagerbti tragiškai žuvusią bendruomenę. Be minėtų institucijų prisidėjo Papilės seniūnija, miestelio bendruomenė, Akmenės r. savivaldybė kartu su partneriu – Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Žydų tautos kultūros muzikinio lobyno fragmentus, tai kas galėjo iki šiandien būti Lietuvos miestų ir miestelių daliniu kaloritu, susirinkusiems priminė žydų muzikos ansamblio ,,KLEZMER KLANGEN“ koncertas. Šis muzikinis pristatymas vietomis buvo tarsi romantizuotas dvasingumo maršrutas, turintis tam tikrą supratimo tekstą, tarsi apokalipsinis šokis tarp gyvenimo ir mirties.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti Lietuvoje vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja – švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė renginyje prisiminė, jog su mokytoja Kristina Dorofėjiene pažintis ir bendradarbiavimas užsimezgė prieš trejetą metų. Renginio viešnia I. Vilkienė akcentavo, jog vienas žmogus gali labai daug padaryti ar net duoti impulsą kitiems žmonėms, kitiems projektams. Tą dieną, šeštadienį, susirinkusieji pamatė jau įgyvendintą projektą apie Papilės žydus iki Holokausto pradžios, tą dieną pamatėme kur baigėsi Papilės žydų gyvenimas bei pamatėme ir tai, jog mokytoja Kristina su tėčiu, mokytoju Steponu Adomavičiumi prižiūri senąsias žydų kapines.
„Praeitis yra gyvenimo mokytoja“ – tokiais žodžiais prie buvusios sinagogos į susirinkusius kreipėsi Šiaulių krašto žydų bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer. – „Paklauskite kiekvienas savęs, ką supratote, išgyvenote, ką ilgam atsiminsite iš to fakto, kad prieš 80 metų, visai netoli nuo čia vaikščiojo žmonės, kurie be kaltės buvo atskirti nuo visko, kas jiems brangu, ir nužudyti. Kai mūsų atsakymai bus apie tai, kad tiesa, žmogiškumas ir žmonių bendrystė yra svarbiausios pamokos, kurias turime išmokti, tuomet skaudžiai išgyventa praeitis taps amžinu ir prasmingu paminklu visiems kentėjusiems žmonėms. Kad istorijos baisybės nepasikartotų, suteikime vienas kitam daugiau džiaugsmo, ištardami gerą žodį, ištiesdami pagalbos ranką, išklausydami. Tegul gyva atmintis, solidarumas, pagarba virsta akmeniu, mūsų laiko pagrindu ir tik visi kartu galime užtikrinti, kad žiaurių žudynių praeitis niekada nebus pamiršta.“ – sakė N. Gleizer.
Papilės žydų „Atminties kelią“ pradėjome iš buvusio rabino kiemo. Eisenos avangarde – mokiniai savanoriai, pasak mokytojos Kristinos, jos užnugaris ir kariuomenė, kartu su ja einantys žmonės. Miestelio prieigose, su simboliniais akmenėliais rankose prisimenant žydų tradiciją ir pagerbiant jų atminimą prisijungė dvi jaunos moterys – vietos gimnazijos direktorė Andžela Raustienė ir pavaduotoja ugdymui Roberta Stonė.

Tarp pakelės žydinčių javų laukų praėjome išsimėčiusias sodybas. Iš vienos jų išbėgo saulėje įdegęs vaikas su nuostaba ir smalsiai stebėjo eiseną, pastebėjęs pažįstamą mokytoją, pasisveikino ir nusišypsojo. Prieš 80 metų, tomis dienomis Papilės miestelio ir aplinkinių sodybų gyventojams buvo liepta užsidengti langus, į smalsuolius galėjo pasipilti šūvių papliūpa. Remiantis prisiminimais, gyventojai keletą savaičių gyveno namų prietemoje.
Už devyneto kilometrų, Šiaudinės miške trumpam sustojo laikas. Paminkle užrašas: „1941-07-22 šioje vietoje hitleriniai budeliai ir jų pagalbininkai nužudė apie 50 žydų ir 5 lietuvių tautybės žmones.“ Tai buvo tik dalies Papilės gyventojų gyvenimo pabaigos pradžia. Rugpjūčio pabaigoje apie 100 miestelio žydų tautybės moterų bei vaikų buvo išvežta į Žagarės getą ir vėliau ten sušaudyti.
Mokytoja Kristina priminė detalesnį istorinių įvykių naratyvą, Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorė I. Vilkienė kreipėsi į dalyvavusius mokinius žodžiais, jog jie yra ateitis ir šiuos įvykius papasakos kitiems bei savo vaikams. „Mus suburia idėjos“ –  sakė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos istorijos mokytoja Silva Paulauskienė, – „Be Tarptautinės komisijos tokių projektų nebūtų.“
Kaip žinia - žinojimas neturi ribų, atmintis, jog prieš 80 metų iš Papilės išvaryti žmonės negrįžo– primena ir įpareigoja, jog tai niekada nepasikartotų."

Papilės seniūnija nuoširdžiai dėkoja paminklinio ženklo pastatymo projekto autoriui Gediminui Tušui ir šio projekto išpildytojams: Juozui Stasiuliui, Vidmantui Lapėnui, Steponui Mickui, Eugenijui Vireikiui, Arūnui Čepui.