2024 kovo 28 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti. Šv. Jurgio paminklas

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

Kelionė po Žemaitijos piliakalnius

2017.07.24
 

     Piliakalnių metai visus paskatino domėtis savo krašto gamta ir istorija. Ne kartą užlipę ant savo, nuo vaikystės žinomų Papilės piliakalnių, ir liepos 6 dieną čia sugiedoję Tautišką giesmę, pasijutome esantys ne tik papilieniškiai, bet ir lietuviai, o tiksliau – žemaičiai. Todėl panorome pasižvalgyti tolėliau ir pamatyti vaizdus, atsiveriančius nuo kitų Žemaitijos piliakalnių.

     Vykdydama Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Piliakalnių kraštas - Papilė“ ir norėdama supažindinti skaitytojus su Žemaitijos krašto istorija, Papilės K. Narščiaus biblioteka savo aktyviausiems skaitytojams suorganizavo ekskursiją po Žemaitijos piliakalnius. Pirmasis mūsų aplankytas piliakalnis - Šatrijos piliakalnis, arba dar vadinamas Luokės piliakalnis yra Telšių rajone,  Luokės seniūnijoje, prie Pašatrijos kaimo. Piliakalnis yra vienoje aukščiausių Žemaitijos kalvų, nuo kurios matyti ir kiti didesni piliakalniai – MedvėgalisGirgždūtėMoteraitisSprūdė, matosi Telšių katedros bokštai. Bibliotekos specialistė I. Rimkienė kelionės dalyvius supažindino su padavimais apie šio kalno atsiradimą.

    Toliau pasukome link Biržuvėnų. Pro autobuso langą pasigrožėję Biržuvėnu piliakalniu, atvykome į Biržuvėnų dvarą. Čia buvome nuoširdžiai sutikti ir išgirdome daug įdomių istorijų apie šio dvaro šeimininkus – Gorskių giminę. Gorskiai, kaip ir daugelis Lietuvos didikų rėmė bažnyčias, statė koplyčias, užsakinėjo meno kūrinius, puoselėjo savo dvarus. Ši dvarininkų giminė   pastatė naują dvaro sodybą, užtvenkė Virvyčios upę, pastatė vandens malūnąlentpjūvę,  įkūrė parką,  įsteigė kartono fabriką. Dauguma dvaro pastatų išliko iki šiol: ponų namas, net dvi oficinos, arklidė, vežiminė. Beje, visi šie pastatai — vieninteliai mediniai pastatai Lietuvoje mums išlikę iš XVIII amžiaus. Nustebome sužinoję, kad dvarui priklausė virš 6000 ha žemės. Su įdomumu apžiūrinėjome senovinio stiliaus baldus, išlikusius autentiškus židinius su XVIII a. kokliais, senovines grindų plyteles. Išgirdome įdomų pasakojimą apie per gaisrą atrastą lobį ir apie tai, kad šiuo metu jis yra saugomas Žemaitijos vyskupystės muziejuje, į kurį vedė tolimesnis mūsų maršruto kelias. Bet prieš tai dar aplankėme legendomis apipintą „Laumės pėdą”. Anot padavimų, čia trykštančio šaltinio vanduo yra stebuklingas – jis gali sugrąžinti jaunystę ir sveikatą.

     Atvykus į Varnius, prie Žemaičių vyskupystės muziejaus mus pasitiko didingas paminklas vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kanauninkui Mikalojui Daukšai. Iš gidės sužinojome, kad Žemaičių vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 metais vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio pastangomis. Per šį laiką daug kartų keitėsi rūmų paskirtis ir šeimininkai, ypač per sovietmetį jie buvo smarkiai nugyventi. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo suvoktas kultūrinis Žemaičių kunigų seminarijos vaidmuo, todėl imtas restauruoti pastatas, pradėta svarstyti jo panaudojimas. Buvo atstatytas varpinės bokštas, stogo konstrukcija. Šiuo metu pastatas laukia tolimesnės restauracijos, o Muziejus jau veikia dar nebaigtame restauruoti pietų fligelyje. Muziejaus ekspozicija formuojama iš Žemaičių vyskupystės istorijos ir dailės palikimui svarbių eksponatų. Iš senovinių paveikslų į mus žvelgia įvairių amžių Žemaitijos vyskupų portretai. 1576 m. Žemaičių vyskupiją ėmus administruoti energingam vyskupui Merkeliui Giedraičiui, Varniai tapo vienu svarbiausių nacionalinės savimonės formavimosi židinių Lietuvoje. Vysk. M. Giedraitis rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu Žemaičių vyskupijoje, lietuviškai mokančių dvasininkų rengimu, skatino ir globojo galinčius rašyti lietuviškai. Seminarijoje lavinosi ir dirbo daug žmonių, vėliau tapusių žinomais rašytojais, kultūros ir bažnyčios veikėjais, prisidėjusiais prie nacionalinio lietuvių išsivadavimo ir Lietuvos valstybės atstatymo idėjos suformavimo. Jų tarpe buvo vyskupai M. Valančius, A. Beresnevičius, A. Baranauskas, kunigai A. Strazdas, J. Pabrėža, J.S. Dovydaitis, F. Stulginskis, A. Vienažindys ir kt.
     Žemaičių vyskupijos centras Varniai XIX a. viduryje tapo Valančiaus laikų švietimo bei lietuviškos kultūros centru su A. Zavadskio knygynu, biblioteka, skaitykla, kilnojamuoju knygynėliu, o taip pat blaivybės sąjūdžio centru. Po blaivybės medalikėlį nusipirkome ir mes.

     Paskutinis šios dienos maršruto punktas – Lopaičių piliakalnis, apie kurį mums tikra žemaičiu tarme pasakojo gidė - Tverų gyventoja. Jos teigimu, kad čia galėjusi būti svarbiausia Žemaitijos šventvietė, iki šiol skleidžianti ypatingą energiją ir slepianti atsakymus į klausimus apie mūsų protėvius. Spėjama, kad čia XIII a. stūksojusi kunigaikščio Vykinto, Saulės mūšyje su žemaičių kariais nugalėjusio kryžiuočius, pilis. Manoma, kad į šią pilį buvo atvykęs būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į kaimynystėje stovėjusią savo pilį Vorutą. Piliakalnis apžėlęs medžiais, tačiau vaikščiodami po piliakalnį aptikome ne vieną neįprastos formos akmenį ar akmenų grupę. Kai kurie akmenų pavidalai - iš gamtos, o kituose matyti žmogaus rankų prisilietimo pėdsakai. Šiuose akmenyse galima įžvelgti žmonių veidus, įvairius simbolius. Gidės teigimu, visi šie akmenys turi magiškų galių. Pavyzdžiui, ant sveikatos akmens, kurio įdubimai atitinka žmogaus kūno linijas, gulasi negaluojantys žmonės. Meilės, vaisingumo, norų išsipildymo akmenys vilioja turistus, prie jų pastoviai dega žvakutės, dedami pinigėliai. Miško takelis atvedė prie dauboje tekančio stebuklingų galių turinčio šaltinio – žmonės iki šiol pasakoja apie stebuklingus išgijimus. Pasisėmę šio tyro ir švaraus vandenėlio, apgaubti šios vietovės ypatinga aura, atsisveikinome su nuostabia gide ir pasukome namų link, išsinešdami prisiminimus ir apie čia buvusią šventvietę, ir apie magiškus akmenis.

      Lietuvos piliakalniai ir muziejai saugo didžią ir gražią mūsų tautos istoriją. Džiaugiamės, galėdami skaitytojus supažindinti su ja, ir kartu turiningai praleisti laisvalaikį bei pasisemti jėgų iš gyvų praeities versmių.

 

              Papilės Kazio Narščiaus bibliotekos specialistė I.Rimkienė

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017.07.24 08:58
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2024 © Papilės kraštas